Nuolat skubant, dirbant keliomis kryptimis vienu metu ir kasdien susiduriant su informacijos pertekliumi, mūsų smegenims reikia ne mažiau treniruotės nei kūnui. Į savo rutiną įtraukti trumpus, bet sistemingus galvosūkius – paprastas būdas išlaikyti aštrią atmintį, greitesnį mąstymą ir tvirtesnę koncentraciją.
Štai keturi galvosūkių tipai, kuriuos neurologai ir kognityviniai mokslininkai laiko ypač veiksmingais.
Erdviniai-loginiai galvosūkiai
Dėlionės – nuo tradicinių iki 3D – yra puiki treniruotė erdvinei atminčiai ir regimajai-motorinei koordinacijai. Spręsdamos dėliones smegenys vienu metu turi išlaikyti bendrą vaizdą ir analizuoti detales, tad aktyvuoja dešinįjį smegenų pusrutulį, atsakingą už regimąjį mąstymą.
Reguliarūs užsiėmimai gerina gebėjimą greitai apdoroti informaciją, o pats procesas, dėl savo monotoniško ritmo, mažina įtampą ir padeda nusiraminti. Tai vienas efektyviausių būdų išjudinti kūrybines ir vizualines smegenų zonas.
Žodiniai-loginiai galvosūkiai: kryžiažodžiai ir sudoku
Kryžiažodžiai įdarbina žodinę atmintį – jie stiprina kalbinius ryšius, lavina asociacinį mąstymą ir plečia žodyną. Kuo aktyviau veikia kalbos centrai, tuo lengviau prisiminti informaciją ir greičiau ją atgaminti.
Sudoku – priešingai – stiprina loginę analizę ir darbinę atmintį. Spręsdamas skaičių kombinacijas, žmogus vienu metu turi išlaikyti taisykles, tikrinti hipotezes ir kontroliuoti dėmesį, todėl smegenys dirba kaip „vidinis kompiuteris“.
Abi užduotys aktyvina skirtingas kognityvines sistemas, todėl kartu sudaro itin efektyvią smegenų mankštą.
Greičio ir reakcijos užduotys
Trumpi, greito tempo žaidimai, kuriems reikia greitai pastebėti, suderinti ar atrinkti informaciją, yra galingas būdas palaikyti reakcijos greitį ir selektyvų dėmesį.
Tai gali būti:
- skirtumų paieška,
- spalvų ar formų derinimo žaidimai,
- paprasti „Tetris“ tipo sprendimai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad smegenų reakcijos greitis su amžiumi natūraliai lėtėja, tačiau sisteminga mankšta gali sulėtinti šį procesą ir net jį atkurti. Užtenka 10–15 minučių per dieną, kad pagerėtų koncentracija, informacijos apdorojimo greitis ir neuronų plastiškumas.
Strateginiai ir ilgalaikiai galvosūkiai
Šachmatai, kiniškos šaškės, sudėtingi rebusai ir kiti strateginiai žaidimai lavina tai, kas vadinama vykdomosiomis funkcijomis: ilgalaikę atmintį, gebėjimą planuoti, mąstyti keliomis kryptimis ir numatyti pasekmes.
Tokioms užduotims reikia ilgalaikio susikaupimo, todėl jos stiprina disciplinuotą, kryptingą mąstymą. Tai ypač svarbu kasdieniame gyvenime – nuo sprendimų priėmimo iki sudėtingų darbinių situacijų.
Smegenys, kaip ir raumenys, stiprėja nuo reguliaraus krūvio. Įtraukus į dienotvarkę vos keliolika minučių galvosūkiams, galima pastebėti apčiuopiamą naudą: geresnę atmintį, aiškesnį mąstymą ir didesnį atsparumą stresui. Galvosūkiai tampa ne tik žaidimu, bet ir puikia investicija į ilgalaikę psichinę sveikatą.
