Pulsas dažnai yra nepakankamai įvertinamas, nors jis yra toks pat svarbus sveikatos rodiklis kaip kraujospūdis ar temperatūra. Tai yra širdies susitraukimų skaičius per minutę ramybės būsenoje arba fizinio krūvio metu. Kuo tiksliau suprasite savo normos ribas, tuo greičiau pastebėsite nukrypimus ir laiku sureaguosite.
Ką tiksliai mes matuojame ir kodėl tai svarbu?
Pulsas atspindi, kaip širdis pumpuoja kraują, pristatydama deguonį į audinius. Ramybės būsenoje kūnas dirba ekonomiškai, todėl rodiklis yra stabilus. Bėgimo ar susijaudinimo metu širdis pagreitėja, kad patenkintų padidėjusį energijos poreikį. Kai gydytojas klausia apie jūsų „įprastą pulsą”, jį domina vaizdas ramybės būsenoje, nes jis yra geriausias rodiklis vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
Širdies ritmo normos pagal amžių
Kūdikiai ir vaikai
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais širdis plaka labai aktyviai. Kūdikiams norma laikoma apie 120–160 dūžių per minutę. Vėliau, ikimokykliniame amžiuje, šis diapazonas palaipsniui siaurėja ir paprastai būna nuo 90 iki 110. Jaunesniems moksleiviams dažnai būna apie 80–100, tai yra natūralu ir nereikalauja intervencijos, jei nėra simptomų.
Paaugliai
Kūnas auga, bet ritmas jau artimesnis suaugusiojo. Tipinės ramybės būsenos vertės svyruoja nuo 70 iki 95. Rodiklį veikia sportas, augimas, hormoniniai pokyčiai ir miego trukmė. Jei paauglys aktyviai treniruoja ištvermę, pulsas gali būti žemesnis, ir tai dažnai yra geros būklės požymis.
Suaugusieji
Daugumai sveikų žmonių priimtinas ramybės būsenos širdies susitraukimų dažnis yra nuo 60 iki 90 dūžių per minutę. Treniruotų bėgikų ar dviratininkų širdies susitraukimų dažnis dažnai siekia 50–60 dūžių per minutę, o tai lemia širdies raumens ir kraujagyslių adaptacija. Svarbu šį rodiklį vertinti ne atskirai, o kartu su savo savijauta, kraujospūdžiu ir aktyvumo lygiu.
Vyresnio amžiaus žmonės
Senstant miokardo laidumas ir elastingumas keičiasi, todėl ramybės būsenos diapazonas dažniau būna nuo 60 iki 80. Viskas yra individualu, todėl geriau turėti savo bazinį lygį ir jį tikrinti, o ne tik lyginti su vidutinėmis lentelėmis.
Kas šiuo metu veikia jūsų širdies ritmą?
Fizinis aktyvumas
Lipus laiptais arba intensyviai sportuojant, širdies ritmas natūraliai padažnėja. Po kelių minučių poilsio jis grįžta į pradinį lygį. Norint įvertinti rezultatus, kartais naudojamas paprastas atsigavimo testas, kurio metu ritmas turėtų pastebimai sumažėti per vieną minutę.
Stresas, miegas, temperatūra, gėrimai
Kofeinas, miego trūkumas, karščiavimas, stiprios emocijos veikia ritmą. Net kambario temperatūra gali pridėti kelis dūžius. Štai kodėl geriau matuoti pulsą tokiomis pačiomis sąlygomis ryte prieš kavą, sėdint ar gulint, po dviejų minučių poilsio.
Ligos ir vaistai
Infekcijos, anemija, dehidratacija padažnina. Kai kurie vaistai, priešingai, jį sumažina. Jei pradėjote naują gydymą ir pastebite neįprastus skaičius kartu su galvos svaigimu ar silpnumu, turėtumėte informuoti gydytoją.
Kaip teisingai išmatuoti
Atsisėskite tiesiai nugara, atpalaiduokite pečius ir padėkite ranką ant stalo. Suraskite pulsą ant riešo arba kaklo, skaičiuokite dūžius trisdešimt sekundžių ir padauginkite iš dviejų. Geriausia pakartoti du kartus ir išmatuoti vidurkį. Kas kelias dienas užsirašykite trumpus užrašus, kad pamatytumėte savo tipinį diapazoną ir nepainiotumėte vienkartinių svyravimų su tendencija. Jei jums reikia kraujospūdžio matuoklio ar pulsoksimetro, geriausia pirmiausia patikrinti manžetės specifikacijas ir piršto dydį AMA vaistinės internetiniuose šaltiniuose, kad galėtumėte teisingai pasirinkti.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei jūsų ramybės būsenos širdies susitraukimų dažnis nuolat yra mažesnis nei 50 arba didesnis nei 100, taip pat jaučiate silpnumą, dusulį, skausmą krūtinėje arba tamsius ratilus po akimis, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taip pat verta aptarti situaciją, jei jūsų širdies susitraukimų dažnis be jokios aiškios priežasties smarkiai pasikeitė nuo įprasto lygio ir tai tęsiasi kelias dienas.
Mažos gairės kasdieniam gyvenimui
Nustatykite savo asmeninį ramybės būsenos širdies ritmą, užregistruodami tris rytinius matavimus per savaitę. Patikrinkite savo atsistatymą po vidutinio krūvio ir pažiūrėkite, kaip greitai jūsų skaičius grįžta į pradinį lygį. Stebėkite savo miego ir hidratacijos lygį, nes tai dažnai yra dažniausios neįprastų svyravimų priežastys. Nelyginkite savęs su draugais, naudokite savo tipines vertes kaip atskaitos tašką.
Dažnai užduodami klausimai trumpai
Ar yra formulė, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti maksimalų dažnį treniruotės metu? Įvertinimui naudojama 220 minus jūsų amžius, tačiau tai tik rekomendacija. Ar žemas širdies ritmas kenkia treniruotiems žmonėms? Dažnai tai yra normos variantas, jei jaučiatės gerai. Ar galite jį išmatuoti savo telefone? Širdies ritmo matuoklis laikrodyje ar išmaniojo telefono kameroje yra patogus dinamikai stebėti, tačiau kartais geriau pagrindinį įrašą dubliuoti rankiniu būdu.
Išvada
Nėra universalaus skaičiaus. Yra jūsų individualus koridorius, kuris priklauso nuo amžiaus, fizinio pasirengimo, gyvenimo būdo. Žinokite savo įprastą ramybės būsenos širdies ritmą, supraskite, kaip jis reaguoja į stresą, pastebėkite neįprastus pokyčius laikui bėgant. Tai paprasta rutina, kuri tikrai padeda kontroliuoti jūsų širdies būklę.
Turinys skirtas tik informaciniams ir edukaciniams tikslams. Prieš priimdami su sveikata susijusius sprendimus, pasitarkite su specialistu.
