Britų mokslininkai paskelbė apie atradimą, kuris skamba beveik kaip iš medicinos fantastikos. Paaiškėjo, kad žmogaus organizmas turi natūralų mechanizmą, galintį „išjungti“ uždegimą. Šis procesas iki šiol buvo menkai suprastas, nors būtent uždegimas slypi už daugybės lėtinių ligų – nuo reumatoidinio artrito iki širdies ir kraujagyslių sutrikimų ar diabeto.
Uždegimas – būtinas, bet pavojingas
Uždegiminė reakcija yra gyvybiškai svarbi. Ji padeda organizmui kovoti su infekcijomis, gyti po traumų ir pašalinti pažeistas ląsteles. Problema prasideda tada, kai šis procesas užsitęsia arba tampa nekontroliuojamas.
Ilgalaikis, lėtinis uždegimas siejamas su audinių pažeidimu, organų funkcijų silpnėjimu ir rimtų ligų vystymusi. Medicinoje jau seniai ieškoma būdų, kaip slopinti žalingą uždegimą neslopinant visos imuninės sistemos.
Raktas – mažos riebalų molekulės
Tyrėjai nustatė, kad svarbų vaidmenį atlieka epoksioksilipinai – mažos riebalų kilmės molekulės. Jos veikia kaip natūralūs imuninio atsako reguliatoriai ir padeda riboti tam tikrų imuninių ląstelių kaupimąsi.
Kalbama apie tarpinės stadijos monocitus – ląsteles, kurios dalyvauja uždegimo procesuose. Kai jų organizme per daug, uždegimas gali užsitęsti ir tapti žalingas. Epoksioksilipinai, kaip rodo tyrimas, slopina būtent šių ląstelių perteklinį aktyvumą.
Eksperimentas su žmonėmis
Siekiant suprasti, kaip šis mechanizmas veikia realiame organizme, buvo atliktas kontroliuojamas tyrimas su sveikais savanoriais. Dalyviams į ranką suleista UV spinduliuote paveiktų E. coli bakterijų, kurios sukėlė laikiną uždegiminę reakciją – skausmą, paraudimą, karštį ir patinimą.
Daliai savanorių skirtas eksperimentinis vaistas GSK2256294. Jis blokuoja fermentą, kuris paprastai skaido epoksioksilipinus. Dėl to organizme šių apsauginių molekulių padaugėjo.
Rezultatai pranoko lūkesčius
Tie dalyviai, kurie gavo vaistą, greičiau pajuto skausmo sumažėjimą. Tyrėjai taip pat nustatė, kad jų kraujyje ir audiniuose buvo gerokai mažiau imuninių ląstelių, palaikančių uždegimą.
Tai pirmasis tyrimas, kuriame epoksioksilipinų funkcija buvo taip aiškiai patvirtinta žmonių organizme. Mokslininkų teigimu, rezultatai rodo, kad uždegimą galima reguliuoti ne brutaliai „slopinant“, o subtiliai atkuriant natūralią pusiausvyrą.
Potencialas – lėtinių ligų gydyme
Tyrėjai viliasi, kad vadinamieji sEH inhibitoriai – vaistai, veikiantys epoksioksilipinų apykaitą – ateityje galėtų tapti nauju įrankiu gydant lėtines uždegimines ligas. Tarp galimų taikymo sričių minimi reumatoidinis artritas, širdies ir kraujagyslių ligos ir kitos būklės, kuriose uždegimas vaidina lemiamą vaidmenį.
Svarbiausia, kad toks gydymas teoriškai galėtų būti saugesnis. Vietoje visos imuninės sistemos slopinimo būtų stiprinami natūralūs organizmo „stabdžiai“.
Šis atradimas primena esminę biologijos tiesą – organizmas nėra tik chaotiškų reakcijų rinkinys. Jame veikia sudėtingos savireguliacijos sistemos, kurių supratimas gali iš esmės pakeisti tai, kaip gydome ligas. Uždegimas, ilgai laikytas vien priešu, vis labiau atsiskleidžia kaip procesas, kurį reikia ne sunaikinti, o išmokti tiksliai valdyti.
Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41467-025-67961-5
