Peršalę dažniausiai ieškome greitų būdų, kaip išgydyti ligą – vieni griebiasi vitamino C tabletės ar stiklinės apelsinų sulčių, kad „sustiprintų imunitetą”, kiti renkasi šaukštą medaus nuo gerklės skausmo. Deja, apsisaugoti nuo žiemos virusų nėra taip paprasta – bet kas iš tikrųjų veikia?
Profesorius Danielis Daviesas yra Biologijos mokslų katedros vedėjas ir imunologijos profesorius Londono imperatoriškajame koledže. Jis 25 metus tyrinėja imuninę sistemą ir savo laboratorijoje naudoja didelio tikslumo mikroskopus, stebėdamas, kaip imuninės ląstelės reaguoja į įvairius stresorius, siekdamas sukurti naujus vaistus.
Jis paaiškino, kokių „imuniteto” mados tendencijų reikėtų vengti šią žiemą – ir kurios iš tikrųjų veikia.
Mitas – daug vitamino C ir apelsinų sulčių apsaugos nuo peršalimo
Davisas aiškina, kad vitaminas C neturi jokios įtakos tam, ar susirgsite, ar ne. Įdomu tai, kad vitamino C populiarumas kaip „imuniteto stiprintuvo” yra susijęs su vienu žmogumi – Linusu Paulingu, Nobelio premijos laureatu ir garsiu mokslininku, kuris labai prisidėjo prie chemijos, o vėliau atsidavė antibranduoliniam judėjimui.
Pasinaudodamas savo autoritetu, 1970 m. jis išleido knygą pavadinimu „Vitaminas C ir peršalimas”, kuri akimirksniu tapo bestseleriu. Joje jis teigė, kad didelės vitamino C dozės gali padėti išvengti peršalimo ir net gydyti vėžį.
Iš tikrųjų jis atrinko duomenis ir rėmėsi pavieniais atvejais, tačiau didelį vaidmenį atliko jo reputacija, ir net po 50 metų tikėjimas stebuklinga vitamino C galia vis dar gyvas.
„Duomenys rodo, kad tie, kurie reguliariai vartoja dideles vitamino C dozes, nuo peršalimo pasveiksta tik 8 % greičiau. Jei peršalimas tęsiasi kelias dienas, tai neturi didelės įtakos”, – pabrėžia Davisas.
Tiesa – vitaminai D ir A padeda
Moksliškai įrodyta, kad du vitaminai stiprina imuninę sistemą – tai vitaminas D ir vitaminas A. 2020 m. žurnale „Nutrients” paskelbtoje apžvalgoje nustatytas „neginčijamas ryšys” tarp vitamino D lygio ir imuninės sistemos sveikatos. Jo trūkumas gali padidinti infekcijų ir autoimuninių ligų riziką, todėl profesorius rekomenduoja vitaminą D vartoti kiekvieną dieną rudenį ir žiemą.
Vitaminas D yra dviejų formų: D₂, randamas augaluose ir praturtintuose maisto produktuose, ir D₃, kuris gaminamas odoje ir randamas žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose. Tyrimai rodo, kad D₃ veiksmingiausiai didina vitamino kiekį kraujyje.
Taip pat yra rimtų įrodymų apie vitamino A naudą, o pagrindiniai šaltiniai yra sūris, kiaušiniai, riebi žuvis, pienas ir kepenys. Rekomenduojama paros norma yra 700 mcg vyrams ir 600 mcg moterims. Palyginimui, viename virtame kiaušinyje yra apie 75 mcg vitamino A, 100 g virtos lašišos – 69 mcg, o šaukšte žuvų taukų – net 4080 mcg.
Mitas – probiotiniai jogurtai stiprina imunitetą
Šiais laikais probiotiniai jogurtai aktyviai reklamuojami kaip sveikatos produktai, tačiau Davisas ragina būti atsargiems.
„Gamintojai sudaro įspūdį, kad jogurte esančios bakterijos sustiprins imunitetą, tačiau tai nėra įrodyta”, – aiškina jis. Nors žinoma, kad žarnyno mikrobiota veikia imuninę sistemą, šio ryšio mechanizmai nėra iki galo išaiškinti.
„Pamatę lentynoje stebuklingą jogurtą su užrašu „stiprina imunitetą”, pagalvokite, kas jį reklamuoja, kodėl ir ką iš tikrųjų įrodo tyrimai”, – sako profesorius.
Tiesa – streso valdymas padeda
Dauguma mokslininkų sutinka: geriausias būdas palaikyti imunitetą – mažinti lėtinį stresą. Kai organizmas suvokia grėsmę, suaktyvėja „kovok arba bėk” reakcija: antinksčiai gamina kortizolį ir adrenaliną. Šie hormonai paruošia organizmą veiksmams, tačiau tuo pačiu metu slopina imuninės sistemos aktyvumą – juk jei bėgate nuo pavojaus, kova su infekcija nėra prioritetas.
Kai stresas yra nuolatinis, kortizolio lygis išlieka aukštas, todėl imuninė sistema silpnėja. 2024 m. žurnale „Journal of Clinical Medicine” paskelbtame tyrime nustatyta, kad lėtinis stresas smarkiai sutrikdo imuninės sistemos funkciją, padidindamas infekcijų, autoimuninių ligų ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Todėl poilsis, pasivaikščiojimai, bendravimas ir pomėgiai yra ne prabanga, o ligų prevencija.
Mitas – žolelių arbatos ir medus stiprina imuninę sistemą
Puodelis arbatos ir šaukštas medaus gali nuraminti gerklės skausmą, tačiau nėra mokslinio sutarimo dėl jų naudos imunitetui stiprinti. „Nėra jokio būdo to patikrinti užtikrintai. Juk negalima užkrėsti žmonių virusu, o pusei jų duoti tik medaus ir pamatyti rezultatus”, – pažymėjo Davisas.
Tačiau tai nereiškia, kad jų negalima vartoti mityboje – jei žolelių arbata ar medus padeda jaustis energingesniems ar suteikia palengvėjimą žiemą, jų atsisakyti nereikia.
Tyrimai rodo, kad medus gali nuraminti kosulį, o žurnale „Herbal Medicine: Biomolecular and Clinical Aspects” paskelbtoje apžvalgoje žolelių arbatos siejamos su imuninės sistemos palaikymu dėl jų priešuždegiminių savybių.
Tiesa – miegas ir saikingas fizinis krūvis padeda visiems
Geras nakties miegas yra vienas svarbiausių stiprios imuninės sistemos veiksnių. Tyrimo metu dalyvių, kurie miegojo normaliai, organizmas gamino daugiau antikūnų nei tų, kurių miegas buvo sutrikdytas.
Taip pat veiksmingas vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ir tenisas. Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad tie, kurie sportavo tris ar daugiau kartų per savaitę, 26 % rečiau susirgo peršalimu.
Tačiau per didelis fizinis krūvis dėl streso iš tikrųjų gali susilpninti imuninę sistemą – svarbiausia yra pusiausvyra.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
