Daugelis žmonių mano, kad didžiausias stresas užklumpa darbo dienos pabaigoje ar vakare. Tačiau mokslininkai sako ką kita – organizmas turi aiškų biologinį laikrodį, o viena paros atkarpa išsiskiria ypač aukštu streso hormonų lygiu. Žinant šį dėsningumą, galima geriau planuoti dieną ir suprasti, kodėl tam tikru metu jaučiamės įsitempę net be aiškios understandingos priežasties.
Rytas, kai kūnas „įjungia pavojaus režimą“
Kortizolis – pagrindinis streso hormonas – organizme nėra atsitiktinis. Jo kiekis kinta pagal griežtą paros ritmą. Mokslinis žurnalas „Molecular Sciences“ nurodo, kad didžiausias kortizolio šuolis įvyksta praėjus 30–45 minutėms po pabudimo. Šis reiškinys vadinamas kortizolio pabudimo reakcija.
Per šį laiką hormono kiekis gali padidėti net 50–150 procentų. Tai nėra liga ar sutrikimas – priešingai, tai natūrali organizmo reakcija, padedanti „įsijungti“ dienai. Kortizolis mobilizuoja energiją, padidina budrumą, padeda greičiau mąstyti ir susikaupti.
Būtent todėl rytas daugeliui žmonių yra produktyviausias, bet kartu ir labiausiai varginantis nervų sistemai.
Kodėl ne visi jaučia tą patį?
Ne visiems šis rytinis streso pikas pasireiškia vienodai. Žmonėms, kurie dažnai dirba naktimis, miega nereguliariai ar kenčia nuo miego sutrikimų, kortizolio pabudimo reakcija gali būti silpnesnė arba išsibalansavusi. Tokiais atvejais rytinis nuovargis, sunkumas susikaupti ar dirglumas tampa kasdienybe.
Tai paaiškina, kodėl net ir išsimiegojus kai kurie žmonės ryte jaučiasi tarsi „išsekę“ – jų biologinis laikrodis veikia ne pagal įprastą ritmą.
Kada organizmas pagaliau atsikvepia?
Po rytinio piko kortizolio lygis palaipsniui ima mažėti. Dažniausiai ryškesnis kritimas pastebimas po pietų, apie 15 valandą. Būtent tuo metu daugelį užklumpa energijos duobė, mieguistumas ir sumažėjęs darbingumas.
Žemiausias kortizolio lygis pasiekiamas naktį, apie vidurnaktį, kai organizmas ruošiasi giliam poilsiui ir atsigavimui. Šis kritimas yra būtinas – be jo kūnas negalėtų tinkamai atsistatyti nei fiziškai, nei psichologiškai.
Stresas neapsiriboja vien laikrodžiu
Nors paros ritmas daro didžiulę įtaką, kortizolio kiekis gali staigiai pakilti bet kuriuo metu. Fizinis krūvis, emocinė įtampa, konfliktai, stiprios emocijos ar net ligos sukelia papildomą hormono išsiskyrimą.
Susirgus kortizolio padidėjimas padeda aktyvinti imuninę sistemą, tačiau ilgainiui nuolat aukštas jo lygis gali tapti problema.
Kada kortizolis tampa pavojingas?
Pasak „MedlinePlus“, ilgą laiką padidėjęs kortizolio kiekis gali pasireikšti labai konkrečiais fiziniais požymiais. Tarp jų – svorio augimas, riebalų kaupimasis kaklo srityje arba tarp menčių, raumenų silpnumas, lengvai atsirandančios mėlynės.
Šie signalai dažnai ignoruojami arba priskiriami nuovargiui, tačiau jie gali rodyti rimtesnį hormonų disbalansą. Tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja atlikti kortizolio tyrimą, kad būtų galima įvertinti tikrąją organizmo būklę.
Supratimas, kada ir kodėl stresas pasiekia piką, leidžia pažvelgti į kasdienį nuovargį ne kaip į asmeninę silpnybę, o kaip į natūralų biologinį procesą, kuriam taip pat reikia dėmesio.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
