Sėdėjimas sukryžiavus kojas daugeliui atrodo natūralus, net elegantiškas įprotis. Taip sėdime darbe, namuose, laukdami eilėje ar kalbėdamiesi su kitais. Tačiau gydytojai ir judėjimo specialistai perspėja: būtent ši poza laikoma viena pavojingiausių kasdieniam kūnui. Jos poveikis neapsiriboja vien laikysena – ilgainiui nukenčia kraujagyslės, stuburas ir net galva.
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia problema slypi ne trumpalaikiame diskomforte, o lėtame, sunkiai pastebimame poveikyje, kuris kaupiasi metų metus.
Kaip sukryžiuotos kojos keičia kūno biomechaniką
Sėdint, kai viena koja uždedama ant kitos, kūnas iš karto praranda simetriją. Dubuo pasvyra į vieną pusę, o stuburas priverstas prisitaikyti prie netolygios apkrovos. Pasak Adamas Tayloras, ilgalaikis buvimas šioje pozoje lemia tai, kad viena šlaunis palaipsniui pakyla aukščiau už kitą, keičiasi dubens padėtis ir visa laikysena.
Iš pradžių organizmas dar bando kompensuoti neteisingą krūvį. Tačiau laikui bėgant ši kompensacija virsta problema: atsiranda apatinės nugaros dalies skausmai, tempimo pojūtis klubuose, maudimas keliuose. Stuburas pradeda krypti, pečiai praranda simetriją, o žmogus nesąmoningai ima kūprintis.
Ypač pavojinga poza laikoma ta, kai viena koja uždedama ant kitos ties keliu. Tokiu atveju spaudimas tenka ne tik sąnariams, bet ir nervams bei kraujagyslėms, sutrikdant viso kūno biomechaniką.
Grandininė reakcija: nuo dubens iki kaklo
Dubens iškrypimas niekada nelieka lokalus. Kad išlaikytų pusiausvyrą, kūnas priverstas perskirstyti apkrovas aukštyn – į stuburą, pečius ir kaklą. Dėl to kaklo raumenys nuolat būna įtempti, net ir tada, kai žmogus to nejaučia.
Būtent čia prasideda dažni galvos skausmai, spaudimo jausmas sprande, o kai kuriems – ir migrena. Išoriškai tai gali pasireikšti nusvirusiais pečiais ar nuolatine „susispaudusia“ laikysena, kuri laikui bėgant tampa įpročiu.
Pavojus kraujagyslėms ir kraujospūdžiui
Ne mažiau rimtas yra poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Sukryžiavus kojas, apatinėse galūnėse esančios venos yra suspaudžiamos, todėl kraujui tampa sunkiau grįžti į širdį. Organizmas į tai reaguoja didindamas kraujospūdį, kad palaikytų kraujotaką.
Gydytojai įspėja, kad dažnas ir ilgas sėdėjimas tokioje pozoje gali lemti kraujospūdžio svyravimus, didinti kraujo krešulių riziką ir ilgainiui silpninti kraujagyslių sieneles. Šie pokyčiai dažnai vyksta tyliai, be aiškių simptomų, todėl tampa pastebimi tik tada, kai problema jau pažengusi.
Kodėl ši poza tokia klastinga
Didžiausias šio įpročio pavojus – jo nepastebimumas. Neigiamos pasekmės kaupiasi pamažu: iš pradžių tai tik lengvas maudimas ar nuovargis, vėliau – lėtiniai skausmai, laikysenos pokyčiai ir kraujotakos sutrikimai. Kuo ilgiau ir dažniau sėdima sukryžiuotomis kojomis, tuo didesnė rizika, kad pokyčiai taps negrįžtami.
Specialistai pabrėžia, kad po kelerių ar keliolikos metų organizmas jau nebesugeba kompensuoti neteisingos apkrovos, o problemos ima reikštis kompleksiškai – vienu metu kenčia ir stuburas, ir kraujagyslės, ir nervų sistema.
Kaip sėdėti, kad kūnas nekenktų pats sau
Gydytojai rekomenduoja paprastą, bet veiksmingą sprendimą: sėdėti tiesiai, abiem kojomis remiantis į grindis. Keliai turėtų būti klubų lygyje arba šiek tiek žemiau, o nugara – atremta. Dirbant sėdimą darbą svarbu reguliariai keisti padėtį, atsistoti, pajudėti ir atlikti trumpą apšilimą.
Fizinis aktyvumas, dubens ir nugaros raumenų stiprinimas padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną ir apsaugo nuo ilgalaikių problemų. Sąmoningas atsisakymas įpročio sėdėti sukryžiavus kojas – viena paprasčiausių, bet efektyviausių investicijų į ilgalaikę sveikatą.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
