Magnis – vienas svarbiausių žmogaus organizmui reikalingų mineralų. Jis palaiko nervų sistemos veiklą, padeda raumenims susitraukti, reguliuoja širdies ritmą ir kraujospūdį. Tačiau, nors dažnai vadinamas „ramybės mineralu“, magnis nėra visiškai nekaltas – per didelis jo kiekis gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Kodėl organizmui reikia magnio
Magnis yra kiekvienos ląstelės dalis. Be jo nevyktų šimtai cheminių reakcijų – nuo energijos gamybos iki baltymų sintezės. Šis elementas dalyvauja:
- raumenų ir nervų sistemos veikloje,
- širdies ritmo ir kraujospūdžio reguliacijoje,
- kalcio įsisavinime ir kaulų stiprinime,
- cukraus kiekio kraujyje pusiausvyros palaikyme.
Magnio trūkumas gali sukelti mėšlungį, nerimą, miego sutrikimus, o kartais – ir širdies ritmo sutrikimus. Tačiau tokie atvejai reti, jei žmogus maitinasi subalansuotai.
Per daug – irgi blogai
Nors magnio papildai reklamuojami kaip nepakeičiama priemonė nuo streso, daugelis žmonių juos vartoja visiškai be reikalo. Sveikas žmogus pakankamą kiekį magnio gauna su maistu – iš riešutų, sėklų, grūdų, ankštinių ir žalialapių daržovių.
Pagal Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijas, suaugusiam žmogui per parą reikia apie 300–350 mg magnio, o papildų pavidalu saugi maksimali dozė – 200 mg per dieną.
Šią normą rekomenduojama dalyti į dvi ar tris mažesnes porcijas, nes per didelė vienkartinė dozė gali dirginti virškinimo traktą.
Pirmasis perdozavimo požymis – viduriavimas
Magnis pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu, todėl perdozavus pirmasis simptomas būna dažnas tuštinimasis arba skystos išmatos. Tai aiškus signalas, kad organizmas nebepajėgia įsisavinti papildomo magnio.
Tačiau yra ir kitų požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- širdies ritmo sutrikimai,
- raumenų silpnumas, nuovargis,
- prakaitavimas, karščio bangos,
- mieguistumas ar net sąmonės praradimas,
- panikos priepuoliai ar nerimo pojūtis,
- kraujospūdžio kritimas.
Šie simptomai rodo, kad magnio koncentracija kraujyje per didelė (hipermagnezemija). Toks sutrikimas gali būti pavojingas, ypač žmonėms, turintiems inkstų problemų – jų organizmas magnio tiesiog neišskiria.
Kam magnio papildai iš tikrųjų reikalingi
Dažniausiai – ne visiems, o tik tiems, kurių organizmas negali tinkamai pasisavinti magnio iš maisto. Rizikos grupės:
- vyresnio amžiaus žmonės, vartojantys diuretikus ar vaistus nuo kraujospūdžio;
- alkoholį dažnai vartojantys asmenys – alkoholis didina magnio išsiskyrimą;
- žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis (pvz., Krono liga ar celiakija);
- sportininkai, netekę daug mineralų per prakaitą.
Jei priklausote vienai iš šių grupių, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimą. Tik tuomet sprendžiama, ar papildai būtini.
Kiek magnio gaunate su maistu
Natūralių magnio šaltinių netrūksta:
- Migdolai, anakardžiai, saulėgrąžos – apie 250 mg/100 g;
- Grikiai, avižos, neskaldyti ryžiai – iki 150 mg/100 g;
- Pupelės, žirniai, lęšiai – iki 120 mg/100 g;
- Tamsiai žalios daržovės (špinatai, kopūstai, brokoliai);
- Juodasis šokoladas – apie 80 mg/100 g;
- Mineralinis vanduo, kuriame nurodytas magnio kiekis (pvz., >50 mg/l).
Tad subalansuota mityba gali lengvai patenkinti visus organizmo poreikius – be jokių tablečių.
Kada būtina pasikonsultuoti su gydytoju
Jei vartojate magnio papildus ir pastebėjote:
- stiprų viduriavimą,
- silpnumą ar galvos svaigimą,
- lėtą pulsą,
- pykinimą ar karščio bangas –
nutraukite vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
Ypač svarbu tai padaryti, jei turite inkstų ligų, nes net nedidelė papildoma dozė gali sukelti magnio kaupimąsi kraujyje.
Išvada
Magnis būtinas, bet jo perteklius – toks pat pavojingas kaip ir trūkumas. Papildai turėtų būti vartojami tik tuomet, kai to rekomenduoja gydytojas, o ne reklama ar pažįstamų patarimai.
Jei valgote įvairiai, geriame mineralinį vandenį ir rūpinatės sveika mityba – magnio papildomai vartoti nereikia.
O jei vis dėlto nusprendėte – stebėkite savo organizmą. Pirmasis aiškus ženklas, kad perdozavote, yra viduriavimas. Tai paprastas signalas, kad organizmas sako: „daugiau nebereikia“.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
