Pasirodo, kad tai, kas iki šiol stovėjo virtuvės spintelėje, gali persikelti į vaistinėlę. Pensilvanijos universiteto Perelmano medicinos mokyklos tyrėjai paskelbė, kad rozmarino lapuose esantis antioksidantas – karnozinė rūgštis – pagreitina žaizdų gijimą ir svarbiausia, perjungia odą iš „randų režimo“ į „regeneracijos režimą“. Tai reiškia, kad pažeista vieta atkuriama panašiau į normalią odą, o ne tiesiog užtraukiama randu. Šis efektas užfiksuotas žurnale „JCI Insight“ publikuotame darbe ir, jei bus patvirtintas klinikoje, gali virsti nebrangiomis priemonėmis žaizdoms gydyti.
Kas atrasta?
Tyrėjai žaizdų modeliuose su gyvūnais išbandė vietiškai naudojamą karnozinės rūgšties preparatą. Rezultatas – žaizdos užsitraukė greičiau, atsinaujino plaukų folikulai ir riebalinės liaukos, o ausies kremzlės pažeidimo modelyje buvo matoma ir kremzlės regeneracija – tai paprastai laikoma sudėtingesniu atstatymu. Palyginus su įprastu gijimu, kai organizmas „užlipdo“ vietą randiniu audiniu, karnozinė rūgštis paskatino labiau į pradinę odą panašų atsistatymą.
Šio efekto centre – sensorinis baltymas TRPA1. Jis jau anksčiau buvo siejamas su gijimu be randų: aktyvavus TRPA1 odos nervų galūnėlėse, į žaizdą pritraukiamos specifinės imuninės ląstelės, o audinys tvarkosi „švariau“. Kai tyrėjai TRPA1 užblokavo, rozmarino junginio poveikis išnyko – vadinasi, būtent šis kanalas yra pagrindinis kelias.
Kodėl prieskoniai?
Rozmarinas nėra vienintelis augalas, kuriame randama TRPA1 aktyvinančių medžiagų. Panašių junginių turi ir kiti populiarūs Viduržemio jūros virtuvės prieskoniai – čiobreliai, raudonėliai (oregano). Juose esantys fenoliniai junginiai ir kai kurie eteriniai komponentai taip pat gali „pabudinti“ šį kanalą, todėl mokslininkai neatmeta, kad platesnis žolelių spektras turėtų panašų mechanizmą. Jei taip, būsimoms priemonėms nereikėtų brangių sintetinių molekulių – būtų galima kurti natyviomis ištraukomis grįstus gelius ar purškalus. Tai ir yra didžiausias šios publikacijos pažadas: ne egzotiška, o lengvai prieinama žaliava.
Ką tai reiškia medicinai?
Dabartinė problema paprasta: dauguma odos pažeidimų gyja, bet palieka randą. Randai dažniausiai yra tik estetinė bėda, tačiau veide, po operacijų ar nudegimų jie gali tapti ir funkcine problema – trukdyti judėti ar tempti odą. O būdų, kurie patikimai „įjungtų“ randų neturintį gijimą suaugusio žmogaus odoje, praktiškai neturime. Jei rozmarino karnozinė rūgštis geba nukreipti gijimą į regeneraciją, tai atveria kelią:
- pooperacinių žaizdų tepalams,
- nudegimų priežiūros priemonėms,
- kosmetinėms priemonėms po lazerinių procedūrų,
- ilgai neužsitraukiančių žaizdų (pvz., pas diabetikus) papildomam gydymui.
Svarbu: kalbame apie laboratorinius ir gyvūnų modelius. Iki to, kol gydytojas poliklinikoje išrašys „rozmarino tepalą nuo randų“, dar reikės žmonių klinikinių tyrimų, tinkamos koncentracijos ir saugumo įvertinimo. Bet kryptis pažangi – ji ne slopina uždegimą „apskritai“, o tiksliai perjungia gijimo kelią.
Kaip tai veikia molekuliniu lygiu?
- karnozinė rūgštis – stiprus antioksidantas, stabdantis pernelyg agresyvų oksidacinį atsaką žaizdoje;
- ji aktyvuoja TRPA1 kanalą jutiminiuose neuronuose;
- šių neuronų signalai keičia vietinį imuninį atsaką taip, kad audinys labiau atsinaujina, o ne „užcementuojamas“ randiniu kolagenu;
- dėl to sugrįžta odai būdingi priedai – plaukų folikulai, riebalinės liaukos, o tai jau yra regeneracijos, o ne randėjimo požymis.
Ar galima tiesiog tepti virtuvinį rozmariną?
Trumpas atsakymas – ne. Tyrimuose naudotos standartizuotos ištraukos ir aiški veikliosios medžiagos – karnozinės rūgšties – koncentracija. Virtuvinės žolelės yra maistinės, jų sudėtis labai kinta, be to, ant atviros žaizdos negalima dėti nesterilių augalų – tai infekcijos rizika. Tai, ką rodo šis darbas, yra ne „pasidaryk pats“ receptas, o kryptis farmaciniams ir dermatologiniams produktams, kurie galėtų būti pigesni už dabartines randų prevencijos priemones.
Kas toliau?
Autoriai akcentuoja, kad jei TRPA1 aktyvacija pasiteisins žmogaus tyrimuose, atsiras visiškai nauja vaistų klasė – ne brangūs biologiniai preparatai, o iš populiarių prieskonių išvesti junginiai, pritaikomi tepaluose ar pleistruose. Be to, toks mechanizmas galėtų būti naudingas ne tik odai – ausies kremzlės regeneracijos pavyzdys rodo, kad audinių spektras gali būti platesnis.
Taigi mokslininkai iš esmės padarė tai, ką mėgsta skaitytojai: paėmė visiems pažįstamą augalą ir parodė, kad jis iš tikrųjų turi potencialo ne tik pagardinti vištieną, bet ir padėti mūsų odai gyti gražiau. Dabar eilė klinikinei pusei – ar laboratorijos pažadas taps tepalu vaistinėje, parodys artimiausi metai. Kol kas aišku viena: prieskonių lentyna pasirodė kur kas įdomesnė, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
Šaltiniai:
- https://www.pennmedicine.org/news/study-says-rosemary-in-skincare-trend-is-worth-the-hype
- https://insight.jci.org/articles/view/196267/version/1/pdf/render.pdf
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7703669/
