Rooibos, dar vadinama raudonąja arba „raudonųjų krūmų“ arbata, pasaulyje vertinama dėl švelnaus skonio ir įspūdingo antioksidantų kiekio. Internete jai neretai priskiriamos beveik stebuklingos savybės – nuo kraujospūdžio mažinimo iki senėjimo sulėtinimo. Tačiau kur prasideda mokslas ir kur baigiasi entuziastinga reklama? Pažvelkime, ką apie šį Pietų Afrikos gėrimą sako tyrimai ir kokias naudas galima pagrįsti.
Kas iš tikrųjų yra rooibos?
Rooibos – tai ne arbatos krūmo lapai, o Aspalathus linearis augalo žolinis užpilas. Jis natūraliai auga tik Pietų Afrikoje, o fermentacijos metu įgauna ryškiai raudoną spalvą ir švelnų, salstelėjusį skonį. Nors neretai vadinamas „rodybiniu supergėrimu“, jis pirmiausia yra aromatingas, natūraliai be kofeino žolelių užpilas, turintis gausybę polifenolių – augalinių junginių, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu.
Ką patvirtina moksliniai tyrimai?
Gali prisidėti prie stabilaus cukraus kiekio kraujyje
Rooibos išskirtinis komponentas – aspalatinas. Tai antioksidantas, kurio veikimą tyrinėja keli moksliniai centrai. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad jis gali veikti cukraus apykaitą – gerinti ląstelių jautrumą insulinui, skatinti gliukozės pasisavinimą ir taip palaikyti stabilesnį cukraus lygį. Tai nereiškia, kad rooibos arbata gali gydyti diabetą, tačiau ji gali būti dalis sveikos mitybos šalia gydytojo paskirto gydymo.
Galimas kraujospūdį reguliuojantis poveikis – bet ribotas
Dažnai teigiama, kad rooibos mažina kraujospūdį. Čia svarbu tikslumas: tyrimai rodo, kad ji gali trumpam slopinti fermentą, susijusį su kraujagyslių susiaurėjimu. Tai nedidelis fiziologinis efektas, stebėtas po vieno puodelio išgėrimo. Ilgalaikio kraujospūdžio mažėjimo tyrimuose kol kas nepastebėta. Vis dėlto žmonėms, kurie renkasi gėrimus be kofeino, rooibos gali būti ramesnis pasirinkimas nei tradicinė arbata.
Mineralai – palaikymui, bet ne stebuklams
Rooibos turi fluorido, kalcio ir mangano – tai mineralai, svarbūs dantims ir kaulams. Vis dėlto jų kiekiai gėrime nėra tokie, kad galėtų reikšmingai keisti sveikatą. Jie veikiau papildo kasdienę mitybą, o ne pakeičia ją.
Gali raminti virškinimo sistemą
Dėl natūralių antispazminių junginių rooibos dažnai vartojamas Pietų Afrikoje virškinimui raminti. Tyrimai tai patvirtina: kai kurios veikliosios medžiagos gali sumažinti spazmų aktyvumą lyginamuosiuose laboratoriniuose modeliuose. Klinikiniai tyrimai su žmonėmis dar riboti, tačiau praktinis poveikis daugeliui jaučiamas.
Priešuždegiminės savybės
Kvercetinas – gerai mokslui žinomas antioksidantas. Rooibose jo yra nedaug, tačiau pakanka, kad jis turėtų tam tikrą priešuždegiminį poveikį. Tam, ką neretai žadės reklamos – alergijų kontrolę ar astmos palengvinimą – įrodymų kol kas nepakanka. Šios sritys tebelaukia didesnių klinikinių tyrimų.
Širdies sveikata: palaikomasis, ne gydomasis poveikis
Kai kurie tyrimai rodo, kad rooibos gali padėti pagerinti cholesterolio profilį – padidinti DTL („gerąjį“) ir sumažinti oksidacinį poveikį MTL („blogajam“) cholesterolio tipui. Tačiau tai priklauso nuo individualios mitybos, gyvenimo būdo ir sveikatos. Rooibos gali veikti kaip antioksidacinis priedas, tačiau ne kaip vaistas nuo širdies ligų.
Inkstų akmenų rizika: saugesnis pasirinkimas jautriems žmonėms
Rooibos beveik neturi oksalo rūgšties – junginio, kuris prisideda prie kai kurių rūšių inkstų akmenų susidarymo. Todėl jis gali būti tinkamesnis pasirinkimas žmonėms, kurie vengia tradicinės arbatos būtent dėl oksalato.
Senėjimą lėtinančios savybės – pagrįstos antioksidantais
Rooibos kupinas antioksidantų, neutralizuojančių laisvuosius radikalus. Tai gali turėti reikšmės odos būklei, ląstelių apsaugai, bendrai organizmo gynybai nuo oksidacinio streso. Tačiau „atjauninimo“ terminas čia metaforiškas – tai nėra jaunystės eliksyras, bet nuosekliai geriamas gėrimas gali būti naudingas kaip dalis sveikos gyvensenos.
Odos būklei – švelnus palaikymas
AHA rūgštys ir cinkas gėrime egzistuoja itin mažomis dozėmis, todėl tiesioginio poveikio odai reikėtų tikėtis greičiau iš išorinio naudojimo kaukių ar kremų, o ne vien iš arbatos puodelio. Vis dėlto antioksidacinis bendras poveikis gali prisidėti prie sveikesnės odos ilgalaikėje perspektyvoje.
Geriant vakare – natūrali pagalba miegui
Rooibos yra visiškai be kofeino, todėl jis tinka žmonėms, kuriems miegui trukdo kava ar juodoji arbata. Jo sudėtyje esančios raminančios medžiagos gali švelniai atpalaiduoti centrinę nervų sistemą.
Antioksidacinė apsauga kepenims
Keli tyrimai rodo, kad rooibos gali sumažinti oksidacinį stresą kepenų ląstelėse – tai apsauginis, o ne gydomasis poveikis. Kepenų sveikatai didžiausią reikšmę vis tiek turi mityba, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir ligos istorija.
Kur reikalingas atsargumas?
Rooibos turi daug potencialių naudų, tačiau tyrimų mastas vis dar nedidelis – dauguma jų atliekami laboratorijose arba su gyvūnais. Tai reiškia, kad kai kurios teigiamos savybės tikėtinos, bet ne galutinai įrodytos. Gėrimas yra saugus daugumai žmonių, tačiau jis nepakeičia gydymo ar profesionalių medicininių rekomendacijų.
Išvada: vertingas kasdienis gėrimas, bet ne panacėja
Rooibos išsiskiria tuo, kad jį galima gerti kasdien – be kofeino, švelnaus poveikio, turtingą antioksidantų. Tyrimai patvirtina jo naudą bendrai organizmo apsaugai ir virškinimo ramybei, tačiau dalis populiarių teiginių apie stebuklingą poveikį vis dar laukia rimtesnių mokslinių įrodymų.
Rooibos puodelis gali tapti naudinga rutinos dalimi, padedančia kūnui kovoti su oksidaciniu stresu ir palaikančia ramesnę dienotvarkę. Jei atliktume dar vieną tyrimą, tikėtina, rastume įdomesnių detalių – nes kartais paprastas augalas slepia sudėtingesnę istoriją nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
Šaltinis: organicfacts.net
