Pabudote ir pastebėjote drėgną dėmę ant pagalvės? Nors tai gali atrodyti nemalonu ar net gėdinga, seilėtekis miegant dažniausiai nėra pavojingas sveikatai. Tiesą sakant, daugeliui žmonių tai visiškai normalus reiškinys. Vis dėlto kartais jis gali būti ženklas, kad organizmas bando apie kažką įspėti.
Seilės miego metu atlieka svarbią funkciją – jos saugo burnos gleivinę ir dantis, tačiau tam tikromis aplinkybėmis jų išsiskiria daugiau, nei organizmas spėja nuryti. Kodėl taip nutinka ir kada verta sunerimti?
Kodėl miegant apskritai seilėjamasi?
Miego metu raumenys atsipalaiduoja, įskaitant veido, žandikaulio ir liežuvio. Dėl to burna gali prasiverti, o seilės – laisviau tekėti lauk. Kai kuriems žmonėms tai nutinka retkarčiais, kitiems – beveik kasnakt.
Toliau pateikiamos dažniausios priežastys, kodėl ryte galite rasti šlapią pagalvę.
1. Miego poza
Viena pagrindinių ir visiškai nekenksmingų priežasčių. Miegant ant šono ar pilvo seilėms lengviau ištekėti iš burnos. Jei tuo pačiu metu burna būna praverta, seilėtekis tampa dar ryškesnis.
Ant nugaros miegantys žmonės su šia problema susiduria gerokai rečiau, nes seilės natūraliai nuteka gerkle žemyn.
2. Vaistų šalutinis poveikis
Kai kurie vaistai gali skatinti padidėjusią seilių gamybą. Tarp jų – raminamieji, tam tikri antipsichoziniai vaistai, antibiotikai ir net kai kurie nereceptiniai vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas.
Tai nebūtinai pavojinga, tačiau jei seilėtekis tampa varginantis, verta pasitarti su gydytoju dėl dozės koregavimo ar alternatyvų.
3. Užsikimšusi nosis
Kai nosis užgulta dėl peršalimo, alergijos ar sinusų problemų, žmogus nesąmoningai pradeda kvėpuoti per burną. Dėl to miego metu burna lieka praverta, o seilės ima tekėti lauk.
Ši priežastis dažniausiai yra laikina ir išnyksta kartu su kvėpavimo takų problemomis.
4. Iškrypusi nosies pertvara
Jei nosies pertvara yra nukrypusi į vieną pusę, oro srautas per nosį gali būti ribotas, ypač gulint. Tai skatina kvėpavimą per burną ir padidina seilėtekio tikimybę.
Kai kuriais atvejais problemą galima spręsti chirurginiu būdu, tačiau sprendimą visada turėtų priimti gydytojas.
5. Miego apnėja
Miego apnėja – tai būklė, kai miego metu trumpam sustoja kvėpavimas. Ji dažnai lydima garsaus knarkimo, dusulio epizodų ir stipraus nuovargio pabudus.
Žmonės, sergantys miego apnėja, dažnai kvėpuoja per burną, todėl seilėtekis tampa dažnas palydovas. Tai jau rimta būklė, kuriai reikalinga medicininė pagalba.
6. Burnos ar dantų infekcijos
Dantenų uždegimas, dantų ėduonis ar kitos burnos ertmės infekcijos gali skatinti padidėjusią seilių gamybą. Organizmas taip bando „apsaugoti“ pažeistas vietas.
Jei kartu jaučiate skausmą, tinimą ar kraujavimą, delsti nereikėtų – būtina kreiptis į odontologą.
7. Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
GERL atveju skrandžio rūgštis kyla į stemplę, sukeldama rėmenį ir rijimo sutrikimus. Organizmas į tai reaguoja padidėjusia seilių gamyba, siekdamas neutralizuoti rūgštį.
Jei naktimis jaučiate rėmenį ir kartu pastebite seilėtekį, tai gali būti vienas iš refliukso simptomų.
8. Neurologinės būklės
Kai kurios neurologinės ligos gali sutrikdyti rijimo refleksą. Tarp jų – insultas, Parkinsono liga, Alzheimerio liga, Bello paralyžius, ALS ar smegenų pažeidimai.
Tokiais atvejais seilėtekis gali būti ne tik miego, bet ir dienos problema. Taip pat panašius simptomus kartais sukelia vitamino B12 trūkumas.
9. Dantų griežimas ir naktinės kapos
Žmonės, kurie naktį griežia dantimis arba naudoja apsaugines kapas, dažniau pastebi seilėtekį. Svetimkūnis burnoje gali skatinti seilių liaukas dirbti intensyviau.
Tai nėra priežastis atsisakyti kapos, tačiau jei diskomfortas didelis, verta pasikonsultuoti su specialistu.
10. Nėštumas
Nėštumo metu kai kurioms moterims pasireiškia vadinamasis ptyalism gravidarum – padidėjęs seilėtekis. Jį gali lemti hormoniniai pokyčiai, pykinimas, stresas ar miego sutrikimai.
Nors tai nemalonu, dažniausiai ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime.
Ką galite padaryti patys?
Jei seilėtekis miegant ima varginti, pirmiausia verta pradėti nuo paprastų sprendimų.
Miegojimo padėties keitimas, ypač bandymas miegoti ant nugaros, dažnai duoda rezultatų. Taip pat svarbu pasirūpinti nosies praeinamumu ir burnos higiena.
Kai kuriais atvejais gali būti siūlomi žandikaulio įtaisai, o sunkesniais – net medicininės procedūros, tokios kaip botokso injekcijos ar chirurginis gydymas, tačiau tai jau laikoma kraštutinėmis priemonėmis.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Seilėtekis miego metu dažniausiai yra nekenksmingas. Tačiau jei jis staiga sustiprėja, atsiranda kartu su kitais simptomais – skausmu, rijimo sutrikimais, nuolatiniu nuovargiu ar kvėpavimo problemomis – tai gali būti signalas, kad organizmui reikia profesionalios pagalbos.
Kokybiškas miegas yra viena svarbiausių geros sveikatos sąlygų, todėl net ir tokia, atrodytų, smulkmena kartais verta didesnio dėmesio.
