Trumpėjančios dienos, pilkas dangus ir saulė, kuri žiemą tampa retenybe, daro įtaką ne tik nuotaikai. Kūnas tokiu metu dažnai siunčia aiškius signalus: mažiau energijos, didesnis nuovargis, silpnesnis atsparumas infekcijoms. Už to labai dažnai slypi vienas tylus, bet kritiškai svarbus faktorius – vitamino D trūkumas.
Vitaminas D ne veltui vadinamas „saulės vitaminu“. Didžioji jo dalis organizme gaminama odoje, kai ją pasiekia ultravioletiniai (UV) spinduliai. Problema paprasta: mūsų platumose rudenį ir žiemą saulės tiesiog nepakanka, kad šis mechanizmas veiktų efektyviai. Rezultatas – milijonai žmonių į šaltąjį sezoną įžengia su mažėjančiomis vitamino D atsargomis.
Vitaminas D – mažas pavadinimas, didelis poveikis
Vitaminas D dalyvauja procesuose, be kurių organizmas negali funkcionuoti optimaliai. Jis palaiko imuninės sistemos veiklą, prisideda prie kaulų ir dantų stiprumo, svarbus raumenų funkcijai. Ilgalaikis trūkumas siejamas su didesniu infekcijų dažniu, silpnesne kaulų struktūra, bendru organizmo nusilpimu.
Vidutinio klimato šalyse ši problema kartojasi kasmet. Vasarą organizmas dar sugeba sukaupti atsargų, tačiau žiemą šis rezervas pradeda sekti.
Roberto Kocho institutas (RKI) rekomenduoja nuo pavasario iki rudens kelis kartus per savaitę trumpai pabūti saulėje, atidengus plaštakas ir veidą. Net ir neilgas UV poveikis padeda organizmui gaminti vitaminą D. Tačiau ekspertai pabrėžia ir kitą svarbų dalyką – dalį poreikio galima padengti mityba.
Keturi produktai, kurie gali padėti
Lašiša laikoma vienu stipriausių natūralių vitamino D šaltinių. Nedidelė porcija gali suteikti reikšmingą šio vitamino kiekį. Riebios žuvys apskritai yra dvigubas laimėjimas – kartu gaunamos ir omega-3 riebalų rūgštys, siejamos su širdies bei kraujagyslių sistemos nauda.
Grybai yra reta augalinė alternatyva. Kai kurios rūšys, ypač augusios natūralioje šviesoje, gali turėti apčiuopiamą vitamino D kiekį. Tai svarbi žinia tiems, kurie riboja gyvūninės kilmės produktus.
Kiaušiniai – klasikinis, bet dažnai nuvertinamas pasirinkimas. Vitaminas D slypi trynyje. Saikingas kiaušinių vartojimas, remiantis dabartiniais duomenimis, daugeliui sveikų žmonių nėra problema.
Avižiniai dribsniai, jei jie praturtinti, taip pat gali prisidėti prie dienos normos. Tai tampa ypač aktualu žiemą, kai šilti pusryčiai virsta ne tik komforto, bet ir mitybos strategija.
Ar vien maisto pakanka?
Vokietijos mitybos draugija (DGE) pabrėžia, kad pagrindinis vitamino D šaltinis išlieka saulė. Mityba padeda, bet dažniausiai padengia tik dalį poreikio. Papildai rekomenduojami ne visiems iš eilės, o tada, kai trūkumas patvirtinamas gydytojo.
Tai svarbus niuansas. Vitaminas D – ne saldainis. Perteklinis vartojimas taip pat gali turėti pasekmių, todėl aklas papildų vartojimas „profilaktiškai“ nėra ideali strategija.
Žiemos realybė – organizmo išbandymas
Šaltasis sezonas organizmui yra savotiškas streso testas. Mažiau šviesos, mažiau judėjimo gryname ore, sunkesnis maistas, didesnis infekcijų fonas. Šiame kontekste vitaminas D tampa ne madingu terminu, o biologiniu stabilumo faktoriumi.
Daugiau pasivaikščiojimų dienos šviesoje, net ir apsiniaukus, subalansuota mityba ir dėmesys organizmo signalams dažnai turi didesnį poveikį nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kūnas žiemą neprisitaiko prie mūsų grafiko. Mes turime prisitaikyti prie jo biologijos.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
