Žvilgtelėkite į veidrodį. Ta išsikišusi linija po lūpomis – toks įprastas, kad net nepastebimas. Tačiau biologijos pasaulyje tai beveik anomalija. Žmonės yra vieninteliai primatai su ryškiu smakru. Neandertaliečiai jo neturėjo. Denisovo žmonės – taip pat. Kodėl evoliucija „padovanojo“ jį tik mums?
Ilgą laiką buvo patogu manyti, kad kiekvienas aiškiai matomas žmogaus bruožas atsirado dėl konkrečios priežasties. Stipresnis žandikaulis, geresnis kramtymas, patrauklumo signalas. Skamba logiškai. Problema ta, kad naujausi antropologiniai tyrimai tokį pasakojimą ima ardyti iš pagrindų.
San Franciske pristatyta analizė, paskelbta recenzuojamame žurnale „PLOS One“, siūlo provokuojančią interpretaciją: žmogaus smakras greičiausiai nėra kryptingos natūraliosios atrankos rezultatas. Kitaip tariant, tai gali būti ne „strateginis evoliucijos sprendimas“, o šalutinis efektas.
Ne pranašumas, o pasekmė
Tyrėjai, lygindami šiuolaikinių žmonių ir išnykusių homininų kaukoles, nerado įtikinamų įrodymų, kad pats smakras suteikė aiškų išlikimo pranašumą. Hipotezės apie žandikaulio stabilizavimą ar efektyvesnį kramtymą skamba patraukliai, tačiau duomenys jų tvirtai neparemia.
Vietoje to išryškėjo kita logika. Smakras gali būti geometrinė visos kaukolės struktūros reorganizacijos pasekmė. Augant smegenims, keitėsi kaukolės forma, jos kampai ir orientacija. Tuo pačiu metu mažėjo apatinė veido dalis. Dantys smulkėjo, veidas traukėsi, o kaulinė architektūra persitvarkė.
Kaulas, kuris „užpildė tuštumą“
Šioje transformacijoje atsirado tai, ką šiandien laikome savaime suprantamu bruožu. Smakras, pasak mokslininkų, gali būti tiesiog kaulinis „užpildas“, susiformavęs mažėjant apatinei veido daliai. Ne specialiai išvystytas mechanizmas, o struktūrinė pasekmė, kai evoliucija sprendė kitą, daug svarbesnį uždavinį – smegenų plėtrą.
Tai keičia patį požiūrį į žmogaus anatomiją. Ne visi bruožai yra adaptacijos. Kai kurie – kompromisai. Kiti – atsitiktiniai architektūriniai sprendimai, kuriuos diktuoja bendras organizmo persitvarkymas.
Smakras gali būti vienas aiškiausių priminimų, kad evoliucija nėra dizainerė. Ji – procesas, pilnas netikėtų pasekmių.
Šaltinis: https://www.fr.de/wissen/warum-nur-menschen-ein-kinn-haben-neue-studie-erklaert-geheimnis-unseres-gesichts-zr-94175884.html
