Mokslininkai iš Alleno smegenų mokslo instituto ir tarptautinio BRAIN Initiative Cell Atlas Network (BICAN) konsorciumo paskelbė iki šiol išsamiausius žinduolių – įskaitant žmogaus – smegenų vystymosi žemėlapius. Šis milžiniškas projektas, aprašytas net 12 straipsnių žurnale „Nature“, atskleidė stulbinamą dalyką: žmogaus smegenys vystosi daug ilgiau, nei manyta anksčiau, o kai kurios jų sritys bręsta dar paauglystėje ir net ankstyvame suaugusio gyvenimo etape.
Revoliucinis žvilgsnis į tai, kaip „auga“ smegenys
Tyrime išanalizuota daugiau nei 1,2 milijono smegenų ląstelių iš įvairių rūšių – nuo pelės iki žmogaus. Pirmą kartą pavyko išsamiai atsekti, kaip skirtingi neuronų tipai atsiranda, bręsta ir jungiasi į sudėtingus tinklus.
Iki šiol buvo manoma, kad pagrindinis smegenų vystymasis baigiasi dar iki gimimo. Tačiau nauji duomenys rodo, jog naujų neuronų tipai ir jungtys formuojasi dar ilgai po gimimo, ypač tuose regionuose, kurie atsakingi už mokymąsi, emocijas ir sprendimų priėmimą.
„Smegenys išlieka plastiškos – gebančios prisitaikyti ir keistis – daug ilgiau, nei manyta“, teigiama tyrėjų pranešime. Tai reiškia, kad egzistuoja ilgesnis „lango laikotarpis“, kai galima paveikti smegenų raidą teigiamai – pavyzdžiui, gydant raidos sutrikimus ar taikant tikslines terapijas.
Poveikis autizmo ir ADHD gydymui
Šie atradimai ypač svarbūs medicinai. Apie 15 % vaikų ir paauglių visame pasaulyje patiria tam tikrų neurologinės raidos sunkumų – nuo autizmo spektro iki dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD).
Tyrimas atskleidė naujų žinių apie vadinamuosius GABAerginius neuronus – smegenų ląsteles, kurios „stabdo“ per didelį nervų aktyvumą. Būtent šių neuronų veiklos disbalansas siejamas su autizmu, epilepsija ir kitais sutrikimais. Dabar, kai žinoma, kaip ir kada šie neuronai vystosi, atsiranda galimybė anksti įsikišti ir „perprogramuoti“ smegenų veiklą dar vaikystėje.
Pasak Kolumbijos universiteto psichiatrijos profesoriaus Joshua Gordono, šie žemėlapiai – „fenomenalus pasiekimas“, nes jie suteikia mokslui naują pagrindą suprasti, kaip formuojasi psichikos sutrikimai ir kaip jų galima išvengti.

Patirtis formuoja smegenis
Tyrimas taip pat įrodė, kad patirtis po gimimo – matymas, girdėjimas, socialinis bendravimas – tiesiogiai veikia smegenų vystymąsi. Kai vaikas pirmą kartą atsimerkia, girdi balsą ar mokosi reaguoti į emocijas, jo smegenyse aktyvuojasi neuronų grupės, kurios formuoja ilgalaikius „ląstelių parašus“.
Tai rodo, kad aplinkos veiksniai, tėvų dėmesys ir stimuliuojanti aplinka vaikystėje turi didesnę reikšmę nei manyta anksčiau. Kitaip tariant, smegenų raida – tai ne vien genetinis planas, o nuolatinis dialogas tarp biologijos ir patirties.
Mokslo perspektyva
Šie žemėlapiai jau laikomi vienu didžiausių neuromokslo pasiekimų per pastarąjį dešimtmetį. Jie padės ne tik kurti tikslesnius autizmo, ADHD, šizofrenijos ar kalbos sutrikimų gydymo metodus, bet ir geriau suprasti, kaip patirtis formuoja žmogaus protą.
Kaip sako projekto vadovai iš Alleno instituto, šie duomenys yra „pamatinis smegenų atlasas“, kuris bus naudojamas visame pasaulyje.
Apibendrinimas
Smegenų raida nesibaigia kūdikystėje – ji tęsiasi visą vaikystę, paauglystę ir net ankstyvame suaugusio gyvenimo etape.
Tai reiškia, kad žmogaus protas išlieka lankstus ir formuojamas ilgiau nei tikėtasi, o tai suteikia naujų vilčių tiems, kurie ieško būdų padėti vaikams su raidos sunkumais.
Trumpai tariant, mūsų smegenys – tai ne statiškas organas, o nuolat besimokantis ir prisitaikantis kūrinys, kuris ilgai po gimimo vis dar rašo savo istoriją.
Šaltiniai:
- https://www.eurekalert.org/news-releases/1104114
- https://alleninstitute.org/news/scientists-complete-first-drafts-of-developing-mammalian-brain-cell-atlases/
- https://www.nature.com/articles/d41586-025-03450-5
