Vokiečių žurnalistas Karsten Böhne dalijasi savo 24 valandų eksperimentu, kuriame, bendradarbiaudamas su Federaline radiacinės saugos tarnyba, matavo elektromagnetinės spinduliuotės poveikį kasdieniame gyvenime. Naudodamas asmeninį ekspozicijos matuoklį, jis stebėjo, kaip mobilieji telefonai, „Wi-Fi“, kūdikių stebėjimo prietaisai ir kiti įrenginiai veikia mus supančią aplinką. Šis straipsnis atskleidžia, ar šios technologijos kelia realią grėsmę sveikatai ir kaip galime įvertinti jų poveikį.
Eksperimento pradžia: kaip matuojama spinduliuotė?
Federalinė radiacinės saugos tarnyba pateikė nedidelį asmeninį ekspozicijos matuoklį, kurį nešiojau pritvirtintą prie kūno 24 valandas. Kaskart keisdamas vietą, skambindamas telefonu ar prisijungdamas prie „Wi-Fi“, pažymėdavau savo veiklą, kad ekspertai galėtų analizuoti spinduliuotės svyravimus.
Namų biuras: pirmieji rezultatai
Eksperimentas prasidėjo 8:00 val. ryto. Išmanusis telefonas buvo šalia manęs, o 8:30 val. prisijungiau prie „Wi-Fi“ ir paleidau kompiuterį – tipinė namų biuro situacija. Matuoklis užfiksavo nežymų spinduliuotės šuolį: 0,2 volto metrui, kai leistina riba yra 61 voltas metrui. Tai gerokai žemiau pavojaus slenksčio, todėl jokio pagrindo nerimauti nėra.
Kūdikių stebėjimo prietaisai: ar jie saugūs?
Vėliau susitikau su kolega Johanesu, kuris atsinešė kūdikio monitorių, veikiantį tuo pačiu dažniu kaip belaidžiai telefonai. Per pusvalandį, kol prietaisas buvo šalia, matuoklis užfiksavo spinduliuotės padidėjimą. Federalinės radiacinės saugos tarnybos ekspertas Sörenas Brömme patikino, kad nėra mokslinių įrodymų, jog vaikai jautresni aukšto dažnio elektromagnetiniams laukams. Svarbu, kad kūdikių stebėjimo prietaisai turėtų CE ženklą, užtikrinantį atitiktį saugos ir sveikatos reikalavimams.
Penki telefonai ant stalo: ar tai pavojinga?
12:30 val. pietavau valgykloje, kur ant stalo gulėjo penki išmanieji telefonai. Matuoklis neužfiksavo reikšmingų šuolių, nebent buvo atliekami keli skambučiai ar vienu metu perduodami duomenys. Pasak Brömme, tik intensyvus telefonų naudojimas gali nežymiai padidinti elektromagnetinį lauką.
„Wi-Fi“ ir „Bluetooth“: minimalus poveikis
Vakare atlikau dar vieną bandymą: skambinau telefonu, žiūrėjau „Netflix“ per „Wi-Fi“ planšetiniame kompiuteryje ir naudojau „Bluetooth“ garsiakalbį, esantį vos už metro. Matuoklis užfiksavo nedidelį šuolį, panašų į namų biuro situaciją. Brömme paaiškino, kad „Wi-Fi“ maršrutizatorių ir „Bluetooth“ įrenginių perdavimo galia yra labai ribota, o per „Bluetooth“ perduodami tik maži duomenų kiekiai, todėl poveikis minimalus.
Eksperimento išvados
Per 24 valandas vidutiniškai pasiekiau tik 0,0016 % leistinos spinduliuotės ribos, nustatytos Federaliniame išmetamųjų teršalų kontrolės įstatyme, o didžiausia vertė siekė 0,079 %. Brömme pabrėžė, kad aukšto dažnio spinduliuotė gali kelti pavojų tik tuomet, jei kūno temperatūra ilgą laiką pakyla daugiau nei vienu laipsniu Celsijaus. Tačiau mano matavimų ribos buvo 50 kartų mažesnės už lygį, galintį turėti įtakos sveikatai. Pavyzdžiui, pavojingas lygis galimas tik stovint labai arti mobiliojo ryšio bokšto, į kurį paprastiems žmonėms patekti draudžiama.
Federalinės tarnybos duomenys
Per pastaruosius pusantrų metų Federalinė radiacinės saugos tarnyba atliko 150 aukšto dažnio spinduliuotės matavimų ir nenustatė nė vieno ribinės vertės pažeidimo. Didžiausias užfiksuotas dienos vidurkis siekė 0,2 % ribos. Tai rodo, kad kasdieniame gyvenime patiriame gerokai mažesnį spinduliuotės lygį, nei leidžia normos.
Išvada
Mobilieji telefonai, „Wi-Fi“, kūdikių stebėjimo prietaisai ir kiti įrenginiai skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę, tačiau jų poveikis yra gerokai žemesnis už saugias ribas. Reguliarus naudojimas nekelia pavojaus sveikatai, o CE ženklas užtikrina įrenginių saugumą. Šis eksperimentas patvirtina: technologijos yra mūsų kasdienybės dalis, ir nėra pagrindo jų bijoti.
Šaltinis: https://www.br.de/nachrichten/wirtschaft/strahlung-im-alltag-wie-gefaehrlich-sind-handy-wlan-und-co,UwUIZsv
