Didžioji Britanija įžengė į žiemos laikotarpį su scenarijumi, kurio labiausiai bijo bet kuri sveikatos sistema: sparčiai plintanti infekcija, perpildytos palatos ir jau dabar trūkinėjantis personalo „stuburas“. Šįkart įtampą kelia H3N2 gripo atmaina, kuri, anot britų pareigūnų, gali sukelti sunkesnę ligos eigą ir šauti hospitalizacijų skaičių aukščiau nei įprasta sezoninio gripo banga.
Tai ne tik Jungtinės Karalystės problema. Situacija išryškina platesnį klausimą, kuris vis dažniau skamba Europoje: ar mūsų sveikatos apsaugos sistemos turi pakankamai atsparumo, kai kelios krizės sutampa vienu metu?
Atvejų šuolis per savaitę – ir jaučiamos pasekmės ligoninėse
Naujausi duomenys rodo ryškų gripo atvejų augimą – per vieną savaitę jų padaugėjo 55 procentais. Ligoninėse kasdien vidutiniškai gydoma apie 2660 gripu sergančių pacientų. Tokie skaičiai reiškia ne tik daugiau lovų užimtumo: padidėja spaudimas priėmimo skyriams, ilgėja laukimo laikai, o medikai priversti dirbti „ant ribos“ tuo metu, kai žiema dar tik įsibėgėja.
JK nacionalinė sveikatos sistema (NHS) situaciją apibūdina kaip itin įtemptą. H3N2 variantas siejamas su didesne sunkesnės eigos rizika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir rizikos grupėms. Kai sergamumas kyla, o ligos eiga sunkesnė, natūraliai daugėja pacientų, kuriems reikia stacionarinio gydymo – būtent tai ir labiausiai „užkemša“ ligonines.
Kodėl H3N2 kelia daugiau nerimo nei įprastas sezoninis gripas?
Gripas nėra naujiena, tačiau grėsmę sveikatos sistemai dažnai lemia ne pats viruso pavadinimas, o jo elgsena: kaip greitai plinta, kiek žmonių paguldo į lovą ir kiek jų nuveda į ligoninę. H3N2 atmaina ypač pavojinga tuo, kad jai plintant serga daugiau pažeidžiamų pacientų, kuriems dažniau prireikia medicininės priežiūros, deguonies terapijos ar ilgiau trunkančio gydymo.
Praktiškai tai reiškia vieną dalyką: net jei didžioji dalis visuomenės sirgs „kaip įprastu gripu“, sveikatos apsaugos sistema gali neatlaikyti vien dėl to, kad išauga sunkesnių atvejų dalis.
Šaltis ir streikai: kodėl žiema gali tapti kritiniu tašku
Britų sveikatos apsaugos ministras Wesas Streetingas perspėja, kad užsikrėtimo lygis artėja prie pandemijos laikų. Tokio pobūdžio palyginimai visuomet skamba aštriai, bet šioje situacijoje svarbiausia ne retorika, o realybė ligoninėse: jei palatos jau perpildytos, bet dar neprasidėjo šalčiausi mėnesiai, bet koks papildomas smūgis gali tapti lemiamas.
O smūgių numatoma daugiau nei vienas. Pranešama, kad situaciją gali dar labiau apsunkinti planuojamas jaunesniųjų gydytojų streikas. Jei personalo sumažės, net ir nedidelis pacientų srautų padidėjimas gali akimirksniu išaugti į problemą: pailgės laukimo laikai, sulėtės planinės paslaugos, o priėmimo skyriai dirbs maksimaliu pajėgumu.
Kodėl tai svarbu visai Europai, ne tik JK?
Jungtinės Karalystės pavyzdys tampa veidrodžiu kitoms Europos šalims. Daug kur sveikatos sistemos jau dabar gyvena su tais pačiais iššūkiais: trūksta personalo, biudžetai spaudžiami, o visuomenė sensta. Kai tokioje „įtemptoje“ sistemoje atsiranda staigi infekcijų banga, išryškėja ne vien medicininė, bet ir finansinė bei organizacinė rizika.
H3N2 protrūkis primena paprastą taisyklę: žiemos sezonu neužtenka vien lovų ar vaistų – reikia atsparumo, kuris laikytųsi ir tada, kai vienu metu sutampa virusas, šaltis ir personalo trūkumas. Europai tai tampa ne teoriniu klausimu, o labai praktišku testu: kiek dar galime tempti, kai krizė ateina ne viena, o keliais sluoksniais iš karto?
Šaltinis: https://www.thetimes.com/uk/healthcare/article/flu-hospitalisations-record-level-nhs-wes-streeting-0xrbkmcd5
