Per šiltas arba per šaltas kambarys gali paveikti mūsų gebėjimą mąstyti ir susikaupti. Tai patvirtino Marcuso senėjimo tyrimų instituto mokslininkai, kurie nustatė, kokia temperatūra yra tinkamiausia smegenų veiklai palaikyti.
Mokslininkų teigimu, kambario temperatūra turi tiesioginę įtaką kognityvinei – t. y. protinei – sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Tyrime, paskelbtame prestižiniame medicinos žurnale Gerontologijos žurnalai, dalyvavo 47 vyresni nei 65 metų asmenys. Jų namuose beveik dvejus metus – nuo 2021 m. spalio iki 2023 m. kovo – buvo įrengti specialūs jutikliai, kurie nuolat matavo temperatūrą.
Tyrimo dalyviai kasdien atsakydavo į paprastą klausimą: „Ar jums šiandien sunku susikaupti ties tuo, ką darote?“ Išanalizavus surinktus duomenis paaiškėjo, kad tiek per žema, tiek per aukšta temperatūra pastebimai mažino gebėjimą susikoncentruoti. Kitaip tariant, kai kambaryje per šilta ar per šalta, smegenys dirba lėčiau, o dėmesys išsisklaido.
Tyrimo autoriai nustatė, jog optimalus temperatūros diapazonas, leidžiantis vyresnio amžiaus žmonėms išlaikyti geriausią protinę veiklą, yra 20–24 laipsniai Celsijaus. Nukrypimas nuo šio intervalo padvigubina riziką patirti susikaupimo ir dėmesio išlaikymo sunkumų.
„Mūsų išvados rodo, kad net kasdieniai aplinkos veiksniai, tokie kaip temperatūra, gali turėti apčiuopiamą poveikį senstančios populiacijos kognityvinei sveikatai“, – teigė tyrimo vadovas Amiras Baniasadi.
Senstant žmogaus kūnas tampa mažiau pajėgus prisitaikyti prie temperatūros pokyčių. Termoreguliacijos mechanizmai – organizmo gebėjimas palaikyti stabilią kūno temperatūrą – silpnėja, todėl net ir nedideli svyravimai gali paveikti kraujotaką, nervų sistemos veiklą bei smegenų funkcijas. Mokslininkai pabrėžia, kad šis atradimas ypač aktualus klimato kaitos akivaizdoje. Vis dažnesnės karščio bangos ir šalčio laikotarpiai gali ne tik kelti pavojų fizinei vyresnio amžiaus žmonių sveikatai, bet ir paveikti jų protinę savijautą, gebėjimą priimti sprendimus bei išlaikyti dėmesį.
Pasak ekspertų, palaikant stabilią, komfortišką temperatūrą namuose galima žymiai sumažinti šių rizikų poveikį. Rekomenduojama reguliariai vėdinti patalpas, ypač infekcijų sezono metu, nes grynas oras padeda palaikyti optimalią drėgmę ir sumažina patogenų kaupimosi riziką. Tuo pat metu nereikėtų persistengti su šildymu – per karštas oras išsausina gleivines, silpnina kvėpavimo takų apsaugą ir gali skatinti infekcijų plitimą.
Tyrėjų teigimu, šie rezultatai turėtų būti vertinami kaip svarbus signalas sveikatos priežiūros institucijoms. Patalpų mikroklimatas senjorų gyvenamojoje aplinkoje turėtų tapti vienu iš prioritetinių veiksnių planuojant sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas. Komfortiška temperatūra – tai ne tik fizinis patogumas, bet ir būdas palaikyti aiškų mąstymą bei emocinę pusiausvyrą.
Šaltinis:
Amir Baniassadi, PhD ir kt., Namų aplinkos temperatūra ir savarankiškai nurodytas dėmesys bendruomenėje gyvenančių vyresnio amžiaus suaugusiųjų tarpe, Gerontologijos žurnalai, 2024 m.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
