Daugelį metų buvo kartojama, kad „pusryčiai – svarbiausias dienos valgis“ ir kad net trumpas alkio pojūtis gali pakenkti smegenų veiklai. Tačiau nauji moksliniai tyrimai parodė, kad šis įsitikinimas tėra mitas. Pasninkas, net ir trunkantis ilgiau nei keliolika valandų, nėra žalingas kognityvinėms funkcijoms, o kai kuriais atvejais net gali jas sustiprinti.
Pasninkas ir kognityvinės funkcijos
Pasninkas (arba protarpinis badavimas) pastaruoju metu tapo itin populiarus tarp sveikos gyvensenos šalininkų. Jis ne tik padeda kontroliuoti svorį, bet ir teigiamai veikia medžiagų apykaitą, ląstelių regeneraciją bei energijos apykaitą. Vis dėlto daugelis žmonių baiminosi, kad badaujant smegenys „išsijungia“, nes negauna pakankamai gliukozės – pagrindinio energijos šaltinio.
Tyrėjai nusprendė šią prielaidą patikrinti.
Naujausių tyrimų išvados
Žurnale Psychological Bulletin paskelbtas metaanalizės tyrimas, apėmęs 3484 suaugusiuosius, tyrė, kaip trumpalaikis pasninkas (vidutiniškai 12 val.) veikia žmogaus dėmesį, atmintį, sprendimų priėmimą ir kitus kognityvinius procesus.
Rezultatas nustebino net pačius mokslininkus:
- Reikšmingo skirtumo tarp badaujančių ir valgančių asmenų nebuvo rasta.
- Nedidelis veiklos sumažėjimas pasireiškė tik labai ilgai badavusiems ir jaunesniems dalyviams.
„Vidutiniškai pasninkas nei pagerina, nei pablogina kognityvinę veiklą. Badaujantieji sprendžia užduotis taip pat gerai, kaip ir valgantys“, – teigia tyrimo autoriai.
Jie pabrėžia, kad rezultatus labiausiai lemia trys veiksniai:
- badavimo trukmė,
- atliekamos užduoties pobūdis,
- individualūs skirtumai, tokie kaip amžius ar kūno sudėjimas.
Kitaip tariant, daugumai suaugusiųjų protarpinis badavimas yra visiškai saugus, o jo poveikis smegenų veiklai – neutralus arba net teigiamas.

Kaip organizmas reaguoja į badavimą
Kai žmogus kelias valandas nevalgo, gliukozės atsargos (glikogenas) kepenyse ir raumenyse ima mažėti. Tuomet organizmas pradeda naudoti riebalus, paversdamas juos ketonais – alternatyviu energijos šaltiniu smegenims.
Ketonai ne tik aprūpina smegenis energija, bet ir:
- skatina autofagiją – ląstelių valymosi ir atsinaujinimo procesą,
- pagerina insulino jautrumą,
- mažina uždegiminius procesus,
- didina augimo hormono išsiskyrimą, kuris padeda atstatyti raumenis ir audinius.
Štai kodėl daugelis tyrėjų šiandien teigia, kad protarpinis badavimas gali būti naudingas smegenų ilgaamžiškumui ir apsaugai nuo neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimeris ar Parkinsonas.
Kada pasninkas gali būti netinkamas
Nors trumpalaikis badavimas daugumai sveikų suaugusiųjų saugus, kai kuriems žmonėms jis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų – pavyzdžiui, cukriniu diabetu sergantiems ar turintiems medžiagų apykaitos sutrikimų. Taip pat nerekomenduojama badauti nėščiosioms, žindančioms moterims ir vaikams.
Išvada
Nauji tyrimai aiškiai parodo: badas trumpuoju laikotarpiu nesilpnina mūsų proto, o organizmui net suteikia galimybę atsinaujinti. Svarbiausia – saikas, skysčių vartojimas ir dėmesys savo kūno signalams.
Atrodo, kad senasis posakis „negalima būti alkanam“ pagaliau turėtų užleisti vietą naujam – „protingas alkis gali būti sveikatos sąjungininkas“.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
Šaltinis: https://psycnet.apa.org/fulltext/2026-76741-001.html#articlePubHist_bul0000492
