Perlinių kruopų istorija siekia senus laikus. Jau senovės Rytų civilizacijose – Egipte ir Mesopotamijoje – miežiai užėmė svarbią vietą mityboje. Jie buvo kasdienio raciono dalis, naudojami apeigose ir net atliko mainų valiutos funkciją. Vėliau Europoje perlinės kruopos tapo paplitusiu maistu, ypač tarp paprastų žmonių.
Viduramžiais jos dažnai buvo vadinamos „valstietišku maistu”, tačiau dėl savo maistingumo ir prieinamumo neišnyko iš kulinarinės tradicijos ir išliko receptuose iki mūsų dienų.
Vitaminų ir mineralų lobynas
Perlinės kruopos – tikras vitaminų ir mineralų šaltinis. Jos ypač turtingos B grupės vitaminais, kurie atsakingi už energijos apykaitą, odos sveikatą ir nervų sistemos veiklą. Tarp jų – tiaminas, niacinas ir piridoksinas. Be to, grūduose yra tokių mikroelementų kaip magnis, geležis, kalis ir fosforas.
Šis grūdas taip pat yra geras augalinio baltymo šaltinis – kruopose jo yra apie 10-12%. Angliavandeniai, daugiausia lėtai skaidomi, „ilgi” cukrūs, užtikrina ilgalaikį sotumo jausmą be staigių gliukozės šuolių kraujyje.
Nauda sveikatai
Vienas pagrindinių perlinių kruopų privalumų – didelis skaidulinių medžiagų kiekis. Reguliarus šio grūdo vartojimas teigiamai veikia virškinimo sistemos darbą.
Taip pat jos padeda mažinti „blogąjį” cholesterolį ir kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, kas svarbu esant metaboliniams sutrikimams, įskaitant II tipo diabetą.
Miežiuose esantys antioksidantai padeda mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dėl tokios sudėties perlinės kruopos gali būti vertingas elementas lėtinių ligų prevencijoje.
Šis tekstas yra informacinio ir rekomenduojamo pobūdžio. Jame pateikta informacija remiasi asmenine patirtimi, bendrais patarimais ir gali būti naudinga kasdienėje buityje. Tai nėra profesionali konsultacija ar instrukcija, todėl prieš taikydami pateiktus patarimus, įvertinkite jų tinkamumą savo situacijoje.
