„Mažinkite druską – išgelbėsite gyvybes.“ Ši frazė kartojama taip dažnai, kad daugeliui ji jau skamba kaip nepajudinamas medicininis faktas. Kartais net atrodo, jog pakanka sumažinti druskos kiekį duonoje ar paruoštuose produktuose – ir tūkstančiai žmonių automatiškai gyvens ilgiau. Tačiau toks paprastas naratyvas, pasak dietologo Uwe Knopo, gali būti pavojingai klaidinantis. Jo teigimu, didžioji dalis garsių skaičių apie „išgelbėtas gyvybes“ kyla ne iš realių įvykių, o iš teorinių modelių, kurie atrodo įspūdingai, bet nebūtinai atspindi tikrą gyvenimą.
Knop kritikuoja tai, kaip formuojami populiarūs teiginiai apie druską. Pasak jo, dažniausiai visa logika prasideda nuo trumpalaikių tyrimų: dalis žmonių tam tikrą laiką vartoja mažiau druskos, kai kuriems jų šiek tiek sumažėja kraujospūdis. Pats pokytis neretai būna nedidelis, tačiau vėliau jis paverčiamas „didžiąja prognoze“.
Toliau, anot dietologo, prasideda tai, ką jis vadina virtualia realybe: tas menkas kraujospūdžio pokytis įvedamas į statistinius modelius, o modeliai išplečia poveikį į milijonus žmonių ir dešimtmečius laiko. Galiausiai gaunami skaičiai, kuriuos itin patogu cituoti spaudos pranešimuose: kiek širdies priepuolių ar mirčių „teoriškai būtų buvę galima išvengti“.
Problema ta, kad tai nėra dokumentuotos išgelbėtos gyvybės. Tai tik apskaičiuota tikimybė.
Vieniems druska kelia spaudimą, kitiems – beveik nieko nekeičia
Dar viena priežastis, kodėl druskos demonizavimas gali būti per daug supaprastintas, yra ta, kad žmonės fiziologiškai skirtingi. Knop pabrėžia: vieni yra jautrūs druskai ir jų kraujospūdis reaguoja, o kitiems poveikis gali būti beveik nepastebimas.
Skiriasi genetika, skiriasi širdies ir kraujagyslių būklė, fizinis aktyvumas, prakaitavimo intensyvumas, inkstų veikla, skysčių vartojimas. Organizmas pats turi mechanizmus, kurie reguliuoja natrio balansą per troškulio jausmą, skysčių pusiausvyrą ir inkstų darbą – jei žmogus yra sveikas.
Todėl, pasak jo, kai visiems taikoma vienoda schema, sukuriamas „vidutinis žmogus“, kuris realybėje neegzistuoja. O tuomet pagal tą neegzistuojantį žmogų kuriami patarimai visiems.
Mažesnis spaudimas ≠ automatiškai ilgesnis gyvenimas
Dietologas atkreipia dėmesį į dar vieną dažnai pamirštamą dalyką: diskusijose druskos poveikis dažnai pristatomas per tarpinį rodiklį – kraujospūdį. Tačiau kraujospūdis yra tik rodiklis, o ne pats galutinis rezultatas.
Kitaip tariant, vien tai, kad kraujospūdis šiek tiek sumažėjo, dar nereiškia, kad žmogus realiai išvengė insulto ar širdies priepuolio. Knop teigia, kad vis dar trūksta aiškių, tiesioginių įrodymų, jog saikingas druskos sumažinimas sveikiems žmonėms reikšmingai sumažina sunkių ligų ar mirčių skaičių. Vietoje to dažnai remiamasi statistinėmis sąsajomis, kurios nebūtinai reiškia priežastį.
Kai sveikos mitybos patarimai virsta baimės mechanizmu
Straipsnyje keliama mintis, kad tokio tipo žinutės gali veikti ne kaip sveikatinimo priemonė, o kaip nuolatinis streso generatorius. Maistas, kuris daugeliui mūsų yra kasdienybės dalis – pavyzdžiui, duona – staiga pristatomas kaip „pavojingas produktas“. Žmonės pradeda valgyti su įtampa, skaičiuoti miligramus, jausti kaltę dėl skonio, užuot mėgavęsi ir klausę savo kūno.
Knop mano, kad ilgalaikis nerimas, nuolatinė kontrolė ir baimė gali būti labiau žalingi sveikatai nei saikingas druskos vartojimas. Kai maistas tampa technine užduotimi, santykis su juo gali išbalansuoti ne tik emocinę būseną, bet ir bendrą gerovę.
Druska nėra nuodas: natris būtinas, o per mažas kiekis gali būti pavojingas
Vienas svarbiausių akcentų, kurį dietologas iškelia, yra paprastas, bet dažnai nutylimas: natris yra būtina medžiaga, be kurios organizmas negali normaliai funkcionuoti. Natrio reikia nervų impulsams, raumenų darbui, skysčių pusiausvyrai.
Knop pabrėžia, kad per mažas natrio kiekis taip pat gali tapti problema, o kai kuriais atvejais – net pavojinga būkle. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms mažas natrio kiekis gali būti siejamas su sumišimu, silpnumu, kritimais, o sunkiais atvejais – ir gyvybei pavojingomis situacijomis.
Jo teigimu, tokie aspektai viešoje erdvėje aptariami gerokai rečiau, nes dėmesys dažniausiai sutelkiamas tik į vieną pusę – kad druską reikia mažinti bet kokia kaina.
Lietuvai tai ypač aktualu: mes druską gauname ne iš druskinės
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, pagrindinis druskos šaltinis dažnai yra ne žmonių įprotis sūdyti namuose. Didelė dalis druskos suvartojimo ateina iš perdirbtų produktų: duonos, mėsos gaminių, sūrių, padažų, pusfabrikačių. Todėl diskusija apie druską čia visada turi ir kitą pusę – pramonės receptūras, skonio standartus, įpročius.
Tačiau Knop žinutė šiuo atveju labiau apie principą: skaičiai ir skambios frazės neturėtų tapti baimės kampanija, kuri ignoruoja individualius skirtumus ir žmogaus realybę.
Išvada: sveikatą lemia visuma, o ne vienas prieskonis
Straipsnio pabaigoje formuojama aiški išvada: sveikatą retai kada lemia vienas atskiras veiksnys, pavyzdžiui, druskos kiekis duonoje. Daug svarbiau yra visa gyvenimo mozaika – mitybos balansas, judėjimas, socialinis gyvenimas, miegas, streso lygis ir ilgalaikiai įpročiai.
Knop ragina žiūrėti ramiau: valgyti su malonumu, druską naudoti pagal skonį, o žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar specifines sveikatos problemas, sprendimus priimti individualiai – pasitarus su gydytoju, o ne remiantis bendrinėmis baimės antraštėmis.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/gesundheit-fitness/weniger-salz-mehr-leben-warum-hochrechnungen-truegerisch-sind_1fe0860b-9ea5-495c-9aa0-3fd341612007.html
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
