Ypač šalyse, kuriose gyvenimo sąlygos geros, per pastaruosius 100 metų vyrų ir moterų ūgio skirtumas gerokai padidėjo. Vyrų ūgis ir svoris didėjo dvigubai sparčiau nei moterų. Vyrų ūgis auga žymiai sparčiau nei moterų, todėl šiuo metu ūgio skirtumas tarp lyčių yra daug didesnis nei prieš 100 metų.
Žurnale „Biology Letters“ paskelbtame tyrime mokslininkai palygino Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis apie 135 000 žmonių iš 69 šalių su jų gyvenimo sąlygomis.
Analizė parodė, kad per pastarąjį šimtmetį vyrų ūgis ir svoris padidėjo dvigubai sparčiau nei moterų, ypač pasiturinčiose pasaulio šalyse. Šį padidėjimą lėmė pagerėjusios gyvenimo sąlygos, gera sveikatos priežiūra ir geresnė mityba.
Mažiau pasiturinčiose šalyse abiejų lyčių atstovai vis dar yra žemesni ir panašesnio ūgio. Ar turtingesnės šalys – aukštesni gyventojai?
Aukščiausi vyrai pasaulyje gyvena Nyderlanduose, kur vidutinis ūgis yra 183,8 cm, o aukščiausios moterys, kurių vidutinis ūgis yra 170,4 cm, taip pat yra iš Nyderlandų. Žemiausi vyrai gyvena Rytų Timore, jų vidutinis ūgis – 160,1 cm, o žemiausios moterys – Gvatemaloje, jų vidutinis ūgis – 150,9 cm.
Viena prielaida teigia, kad turtingesnės šalys, kuriose geresnė medicininė priežiūra, prisideda prie aukštesnių gyventojų. Tačiau tai tik iš dalies tiesa. Trumpesnis vidutinis ūgis turtingose šalyse, tokiose kaip Singapūras ar Kataras, rodo, kad ekonominiai ar medicininiai veiksniai nėra vienintelės priežastys.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip mityba ir gyvenimo būdas, lemia apie 20 procentų ūgio skirtumų. Apie 80 procentų priklauso nuo genetikos. Vidutinis tėvų ūgis yra geras vaikų ūgio rodiklis. Kai kurie genai, įskaitant vieną Y chromosomos geną, pailgina vyrų kaulų augimo fazę.
Tačiau nėra vieno „ūgio geno“ – ūgiui įtakos turi iki 12 000 genų variantų, kurie reguliuoja skeleto augimą, kaulų ir kremzlių formavimąsi bei kolageno gamybą. Kolagenas, struktūrinis baltymas, tarnauja kaip audinių atraminė struktūra.
Kodėl žmonės senstant mažėja?
Be genetinių veiksnių, augimą lemia hormoniniai skirtumai. Mergaitės anksčiau patiria brendimą, todėl jų augimas sustoja anksčiau. Berniukai turi daugiau laiko augti. Tyrimo duomenimis, svarbų vaidmenį taip pat atlieka lytinė atranka arba seksualinė konkurencija.
Moterys dažnai renkasi aukštesnius vyrus, nes ūgis siejamas su jėga, gyvybingumu ir apsauga. Per kartas aukštesni vyrai dažniau perduodavo savo genus. Daugelyje pasaulio šalių mergaitės ir moterys gauna mažiau maistinių medžiagų nei berniukai ir vyrai, o tai gali riboti jų augimo potencialą. Tačiau net ir optimaliomis sąlygomis moterys ne visada užauga aukštesnės.
Tyrimas rodo, kad pagerėjusios gyvenimo sąlygos labiau veikia vyrus. Vyrų kūnai efektyviau panaudoja papildomą, energijos turtingą maistą, todėl jie tampa didesni ir stipresni. Šis poveikis moterims nėra toks ryškus, nes jų kūnas, net ir palankiomis sąlygomis, daugiau energijos skiria galimam nėštumui ir žindymui, o ne fiziniam augimui.
Tačiau didesnis kūno dydis taip pat turi evoliucinių trūkumų. Aukštesni vyrai dažniau kenčia nuo nugaros skausmų, jiems yra didesnė ligų ir vėžio rizika.
Nepriklausomai nuo lyties ar sveikatos būklės, žmonės nuo maždaug 30 metų amžiaus pradeda mažėti apie 1 cm kas dešimt metų. Taip yra daugiausia dėl tarpslankstelinių diskų, kurie senstant praranda elastingumą dėl mažėjančio skysčių kiekio. Diskai tampa plonesni, todėl žmogus mažėja. Tokios ligos kaip osteoporozė ar netaisyklinga laikysena dėl ilgo sėdėjimo gali paspartinti šį procesą.
Nors susitraukimo sustabdyti neįmanoma, jį galima sulėtinti išlaikant taisyklingą sėdėjimo padėtį, reguliariai mankštinantis ir atliekant tikslinius nugaros pratimus.
Šaltinis: https://www.la.lv/viriesi-klust-arvien-garaki-sievietes-paliek-uz-vietas-interesants-iemesls-kapec-kapj-auguma-atskiribas
