Mitas, kad žaizda „turėtų kvėpuoti”, vis dar gyvas daugelio žmonių galvose. Šis stereotipas atsirado anksčiau, kai tvarsčiai buvo netobuli ir prilipo prie žaizdos. Tada atrodė, kad po sausa plutele gyja geriau. Tačiau šiuolaikinė medicina įrodo priešingai: veiksmingam audinių atstatymui reikalinga drėgna aplinka, apsaugota pleistru ar tvarsčiu.
Kodėl atvira žaizda yra pavojinga
Žaizda, palikta „kvėpuoti”, tampa atviromis durimis bakterijoms, virusams ir grybeliams iš oro, paviršių ir odos. Net ir mažas įpjovimas gali užsikrėsti įprastos veiklos metu, pavyzdžiui, plaunant indus, prausiantis duše ar tiesiog liečiantis su drabužiais.
Infekcija žaizdoje sukelia uždegimą, kuris:
- Lėtina natūralią audinių regeneraciją
- Padidina komplikacijų riziką
- Veda prie storesnio rando susidarymo
- Blogiausiais atvejais gali sukelti sepsį – sisteminę uždegiminę reakciją visame kūne, kuri kelia pavojų gyvybei
Kodėl drėgmė yra geriau nei „kvėpavimas”
Kai žaizda išdžiūsta ir susidaro storas šašas, odos ląstelėms sunku judėti sausu paviršiumi, kad žaizda būtų uždaryta. Drėgnoje aplinkoje po pleistru šis procesas vyksta daug efektyviau:
- Epitelio ląstelės lengviau juda drėgnu paviršiumi
- Aktyviau veikia augimo faktoriai ir fermentai, reikalingi atsistatymui
- Susidaro mažiau kietų šašų
- Žaizda gyja greičiau, o kosmetinis rezultatas yra geresnis
Svarbu suprasti: ląstelėms reikia deguonies, kuris patenka su krauju iš kūno vidaus, o ne iš oro virš žaizdos.
Teisingas žaizdų gydymo algoritmas
1. Valymas
Žaizdą praplaukite švariu tekančiu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu (0,9 % natrio chlorido tirpalu). Fiziologinis tirpalas negelia ir nepažeidžia sveikų ląstelių. Vandenilio peroksidas, nors ir turi antiseptinių savybių, gali pažeisti audinius, jei naudojamas dažnai.
2. Dangos pasirinkimas
- Įprasti pleistrai skirti mažiems įpjovimams
- Hidrokoloidiniai pleistrai – sudaro gelio pavidalo aplinką ir gali išlikti ant žaizdos iki kelių dienų
- Sterilūs marlės tamponai + tvarstis – didesnėms žaizdoms arba toms, kurios išskiria daug skysčių
- Plėvelės tvarsčiai – praleidžia deguonį, bet neleidžia vandeniui ir bakterijoms praeiti
Liaudies metodai: kodėl gyslotis yra pavojingas
Tradicinis patarimas tepti žaizdą gysločiu arba ugniažole gali būti itin pavojingas. Bet kurio neapdoroto augalo paviršiuje yra:
- Bakterijų ir grybelių sporos
- Dirvožemio ir dulkių likučiai
- Stabligės sukėlėjo sporos (Clostridium tetani)
Stabligė išlieka liga, kurios mirtingumas net ir taikant šiuolaikinį gydymą siekia 40–78 %. Patikimiausia apsauga yra vakcinacija, kurią reikia atnaujinti kas 10 metų.
Ką daryti, jei nieko nėra po ranka
Kraštutiniu atveju laikinai uždenkite žaizdą švaria, sausa šluoste arba servetėle. Tai padės sustabdyti kraujavimą ir apsaugos žaizdą nuo užteršimo, kol ji bus tinkamai apdorota.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją
Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:
- Sunkus kraujavimas nesustoja
- Žaizda gili, atvira arba matomi riebalai/raumenys
- Žaizda užteršta žemėmis ar rūdimis
- Tai gyvūno ar žmogaus įkandimas
- Atsirado infekcijos požymių: padidėjęs skausmas, paraudimas, patinimas, pūliai, karščiavimas
- Žaizda neužgyja per 1-2 savaites
- Sergate diabetu ar kitomis ligomis, kurios turi įtakos gijimui
- Nežinoma stabligės skiepijimo būklė
Gijimo greitį įtakojantys veiksniai
Audinių regeneracija priklauso nuo bendros sveikatos būklės. Žaizdos gyja greičiau žmonėms, kurių medžiagų apykaita gera, jie tinkamai maitinasi ir neserga lėtinėmis ligomis. Procesą sulėtina diabetas, nutukimas, kortikosteroidų ir kai kurių kitų vaistų vartojimas.
Esmė tokia: žaizdos apsauga pleistru ar tvarsčiu yra ne tik „pirmoji pagalba”, bet ir moksliškai įrodytas būdas užtikrinti optimalias sąlygas greitam gijimui be komplikacijų.
