Beveik kiekvienas bent kartą kepėme blynelius. Bet prisipažinkime: kiek kartų jie išėjo per kieti, ploni ar taip persisunkę aliejumi, kad net servetėlės nepadėjo?
Ilgai ieškojau idealios formulės. Ir radau – ne kulinariniuose šou, o namų eksperimentų ir stebėjimų būdu.
Noriu pasidalinti mažomis gudrybėmis, kurios mano „nu tokie sau” blynelius pavertė puriais, švelniais, auksiniais ir – svarbiausia! – neriebaluotais, kurie nepraranda tekstūros net atvėsę.
Mažiau kiaušinių – minkštesnis vidus
Tai gali skambėti paradoksaliai, bet puriems blyneliams kiaušiniai – ne visada sąjungininkai. Kartą nusprendžiau į tešlą įmušti net keturis kiaušinius. Kas gavosi? Ploni, beveik guminiai „blyniukai” su kraštais, lenktais aukštyn lyg laiveliai.
Tiesa ta, kad kiaušinis – tai baltymas. O baltymas, kaip ir sporto salėje, prideda „raumenų”, tai yra tankumo. Kuo daugiau kiaušinių, tuo „stipresnė” tampa tešla. Purumui reikia lengvumo. Todėl naudoju tik vieną kiaušinį pusei litro skysčio. Kartais ir visai be kiaušinių – tai netrukdo skoniui.
Aliejų – į tešlą, o ne ant keptuvės
Dauguma įpratę kepti blynelius dideliame aliejaus kiekyje, o paskui skųstis, kad jie riebūs. Bet yra paslaptis: įdėkite šiek tiek aliejaus į tešlą – ir viskas pasikeis.
Arbatinis šaukštelis ar du augalinio aliejaus arba lydyto sviesto pusei litro kefyro ar pieno daro stebuklus. Tešla tampa traški, puri, ne „duonos stiliaus”. Ir svarbiausia – blyneliai neįgeria aliejaus iš keptuvės.
Poilsis – net be mielių
Atrodo, jei tešla be mielių – galima iškart kepti. Bet neskubėkite. Leiskite jai pastovėti bent 10-15 minučių. Per tą laiką miltai spės „įgerti” skystį, baltymai – išbrinkti, o tešla – stabilizuotis.
Rezultatas: tešla geriau laiko formą, neteka nuo šaukšto, nereikia paniškai pilti miltų ar pilti kefyro. Konsistencija – lyg geros užplikytos tešlos: vienalytė, elastinga, maloni.
Ir svarbiausia – padarykite tešlą tirštesnę
Tai – raktas. Be perdėjimų. Ne soda, ne kiaušiniai, ne magija keptuvėje – o tešlos konsistencija sprendžia viską.
Norite purių, aukštų, auksinių blynelių? Tešla turi būti tiršta. Ne tiek, kad šaukštas stovėtų, bet pakankamai, kad ji nelietųsi, o lėtai slinktų. Tingiai. Lyg dvejotų: „kristi ar ne”.
Mano mama kadaise parodė šį triuką: tiesiog paėmė mano skystą tešlą ir įdėjo šiek tiek miltų. Tada pagalvojau: „Na ir senoviškumas”. O paskui – keptuvėje pakilo puručiai, lygūs, rusvai blyneliai. Būtent tokie, kokius prisimenu iš vaikystės.
Kad būtų patogu semti tešlą šaukštu, prieš tai pamerkite jį į šaltą vandenį. Blyneliai lengvai nuslys, nelips ir neištekės.
