Žinote, koks kvapas man asocijuojasi su vasara? Ne, ne arbūzo ar šviežios žolės aromatas… o atkaklus mėgstamų kedų dvokas, kuris staiga atsiranda ir niekaip nenori dingti.
Kadaise maniau, kad tai neišvengiama blogybė: kaitra, atviri tekstiliniai sportbačiai, aktyvus gyvenimas ant kojų ištisas dienas… Bet vieną karštą vasarą, kai net nekaltas avalynės nusiavimas svečiuose grėsė kuriozais, nusprendžiau išsiaiškinti esmę. Paaiškėjo — „kvepiančią” avalynę galima suvaldyti!
Noriu pasidalinti ne tik patikrintais patarimais, bet visa strategija, kuri jūsų mėgstamai avalynei padovanos tikrą gaivumą. Čia bus šiek tiek „namų chemijos”, šiek tiek praktikos (kur be jos!), šiek tiek mokslo — ir daug paprastų pergalių.
Kodėl jūsų avalynė — tai maža laboratorija
Būkime sąžiningi: kojos prakaituoja visiems. Net tiems, kurie save laiko „natūraliai tvarkingais”. Bet prakaitas pats savaime beveik neturi kvapo! O kai jis susimaišo su milijardais mikroorganizmų, įsikuriančių mūsų odoje ir avalynėje (ypač tai Corynebacterium ir Staphylococcus epidermidis), prasideda tikra biocheminė simfonija.
Beje, šie „gyventojai” paverčia vos juntamus prakaito komponentus — baltymus, riebalus — junginiais su rimtu kvapu. Ir būtent šias medžiagas jaučiame nusiaudami avalynę po aktyvios dienos.
Batuose turime tikrą „rojų”: tamsą, šilumą ir padidintą drėgmę — jie aktyvuojasi pilna jėga. Todėl pagrindinis uždavinys — ne maskuoti problemą kvepalais (visi žinome, kaip tai baigiasi!), o sumažinti nepageidaujamų „gyventojų” skaičių ir minimizuoti jų mėgstamą šaltinį — drėgmę.
Ingredientai gaiviai avalynei
Soda, anglis ir jų draugai
Labiausiai mane nustebino kepimo soda, kurią įpratome laikyti kepiniams. Pasirodo, ji ne tik „valgo” drėgmę, bet ir pakelia pH avalynės viduje. Daugumai bakterijų tai rimta kliūtis: jos nemėgsta tokios aplinkos. O jei pridėsite aktyvuotą anglį (granulių pavidalu arba specialių vidpadžių), gausite dar stipresnį efektą — ji sugeria nemalonius molekules ir laiko jas „po spyna”.
Tiesiog įberkite 1-2 šaukštus sodos arba įdėkite anglies maišelį į kiekvieną batą, palikite per naktį, o ryte būsite maloniai nustebinti.
Antiseptikai: greitas sprendimas rimtiems atvejams
Čia į mūšį stoja antiseptikai — 70% spirito tirpalas ar net 3% vandenilio peroksidas (tik pirmiausia patikrinkite ant mažyčio plotelio, ar negadina medžiagos). Jie naikina bakterijų ir grybelių ląstelių sieneles, greitai mažindami kvapo grįžimo tikimybę.
Labai patogu naudoti gatavus purškiklius avalynei su sidabro jonais, triklozanu ar kitais žinomais antibakteriniais agentais: jie ne tik naikina mikrobus, bet ir palieka vos juntamą gaivumo kvapą.
Eteriniai aliejai ir arbata
Jei mėgstate „švelnius” sprendimus, rinkitės eterinius aliejus: arbatmedžio, eukaliptas, levanda. Juose yra medžiagų — terpenų ir fenolių, kurių visai nemėgsta dauguma bakterijų.
Svarbu: nepilkite gryno aliejaus į avalynę! Atskieskite kelis lašus arbatinio šaukštelio bazinio aliejaus arba vandens, tada sudrėkinkite vatos diskelį ir padėkite jį į sportbačių vidų per naktį.
Yra ir kitas nepaprastai paprastas būdas: sausi arbatos pakeliai. Taninai, turintys rišamąsias ir vidutines antibakterines savybes, ne tik sugeria drėgmę ir kvapus, bet ir šiek tiek sumažina mikroorganizmų aktyvumą (ir net prakaitavimą). Tiesiog palikite po pakelį avalynėje per naktį — ir gausite lengvą jaukumo aromatą.
Skalbimas — tekstilinei avalynei
Jei jūsų kedai „ištvermingi” ir pasiruošę išbandymams, siųskite juos į skalbimo mašiną. Bet darykite tai protingai: išimkite vidpadžius ir skalbkite 30-40°C temperatūroje švelniems skalbiniams skirtame maišelyje, be gręžimo. Nereikia džiovinti ant karštų radiatorių ar saulėje. Leiskite avalynei išdžiūti natūraliai.
Svarbi detalė: vidpadžius taip pat reikia skalbti, tačiau atskirai, ir džiovinti po kiekvieno dėvėjimo. Ir, jei jie išimami — drąsiai atnaujinkite juos kartą per sezoną. Rinkitės vidpadžius su aktyvuota anglimi, antibakteriniu sluoksniu arba poringomis „kvėpuojančiomis” medžiagomis.
Profilaktika
Čia prasideda mano mėgstamiausias skyrius — patarimai, padedantys profilaktiką paversti kasdienio įpročio dalimi:
- Keiskite avalynę! Leiskite kiekvienai porai visiškai išdžiūti ne mažiau kaip 24 valandas, o geriau — 48, prieš apsiaudami vėl. Koridoriuje pasistaviau mažą spintelę: „poilsio stotelė kedams” — ir dabar jie nebesiginčija tarpusavyje (ir su mano nosimi).
- Pasirinkite tinkamas kojines: medvilnė sugeria prakaitą, bet ilgai lieka drėgna. Puiki alternatyva — vilna (ypač merino) arba specialūs sintetiniai pluoštai su drėgmės šalinimu (poliesteris, nailonas). Nepamirškite kasdien keisti kojinių!
- Plaukite kojas su muilu du kartus per dieną, ypač kruopščiai — tarp pirštų. Nusausinkite iki galo! Jei turite padidintą prakaitavimą, išbandykite specialius antiperspirantus kojoms arba pudras su talku ar krakmolu (jos kontroliuoja drėgmę, o ne tiesiog maskuoja kvapą).
- Naudokite avalynės kurpalius, pageidautina iš kedro. Jie ne tik išlaiko formą, bet ir aktyviai sugeria drėgmę bei turi natūralias antibakterines savybes. Tai — mažas, bet labai protingas prietaisas!
- Laikykite avalynę kvėpuojančiuose maišeliuose ar dėžutėse su ventiliacija, niekada nedėkite iš karto po dėvėjimo į uždarą spintą.
- Jei norite „aukštųjų technologijų” — išbandykite ultravioletinius džiovintuvus dezinfekcijai ir greitam džiovinimui (gali būti brangūs, bet tai investicija į tikrą gaivumą).
Kodėl kompleksinis požiūris — geriausias sprendimas
Jau daugiau nei metus vedu „karą už gaivumą”, ir patikėkite — jokia paslaptis neduoda akimirksniu ir galutinio efekto. Čia svarbi būtent sistema: avalynės keitimas, paprasti veiksmai kasdien, profilaktika ir laiku reaguoti į „skambučius”. Juk avalynės gaivumas — tai ne tik higienos dalis, tai pasitikėjimas savimi, komfortas, gėdos nebuvimas ir nereikalingų rūpesčių.
