Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kodėl jūsų trąšos „neveikia”? Paprastas triukas, kaip nustatyti dirvožemio rūgštingumą per 5 minutes. Jokių sudėtingų prietaisų, tik tikslūs rezultatai ir aiški procedūra

4 min. skaitymo

Dirvožemio rūgštingumas lemia, ar augalai gali pasisavinti maistines medžiagas. Parodysiu jums lengviausią ir patikimiausią būdą, kaip namuose išmatuoti pH, kaip nesugadinti dirvožemio mėginio ir ką daryti, jei jūsų dirvožemis yra per rūgštus arba šarminis.

Kodėl naudinga žinoti dirvožemio pH?

pH tiesiogiai veikia maistinių medžiagų prieinamumą. Pernelyg rūgščioje dirvoje fosforas, kalcis ir magnis „įstringa”, o šarminėje dirvoje – geležis ir manganas. Rezultatas? Silpnesnis augimas net ir tinkamai tręšiant. Todėl pH tikrinimas kas 1–2 metus garantuoja, kad trąšos veikia.

Kaip tinkamai surinkti mėginį (tikslumo raktas)

Kur: surinkti 5–8 mažus mėginius iš vienos lysvės (vietos, kuri naudojama taip pat).

Gylis: 15–20 cm daržovėms ir vaisiams, 10 cm vejai.

Kaip: pašalinti paviršines šiukšles, paimti švarų dirvožemį be šaknų ir akmenų, sumaišyti mėginius į vieną mišinį (vadinamąjį sudėtinį mėginį).

Kada: ne stiprios sausros metu arba po stipraus lietaus; geriausia praėjus 1–2 dienoms po lietaus, kai dirva yra šiek tiek drėgna.

Veiksmingiausias dirvožemio dezinfekavimo būdas

Lengviausias patikimas būdas: lakmuso popierėlis

Pigu, greita ir stebėtinai tikslu, kai atliekama teisingai.

Jums reikės: lakmuso popierėlių su spalvų skale, distiliuoto vandens (galima naudoti ir švarų šulinio vandenį), skaidrios stiklinės, šaukšto.

Žingsnis po žingsnio procedūra:

  1. Į stiklinę suberkite 1 dalį smulkiai susmulkinto dirvožemio ir 1 dalį vandens (1:1 tūrio santykiu).
  2. Išmaišykite, palikite 10–15 minučių, vėl išmaišykite ir palaukite, kol nusės didžioji dalis dirvožemio.
  3. Panardinkite lakmusą į skaidrią dalį virš nuosėdų 1–2 sekundėms.
  4. Nedelsdami (per 30 sekundžių) palyginkite spalvą su pridėta skale.
  5. Užrašykite rezultatus pagal lysves; tai padės ateityje atlikti korekcijas.

Patarimas: jei dirvožemyje daug kalkakmenio arba molio, atlikite du matavimus ir apskaičiuokite jų vidurkį.

Kaip skaityti rezultatą (gairės)

  • pH 4,0–5,0 – rūgštus: mėlynės, spanguolės jaučiasi gerai, dauguma daržovių kenčia.
  • pH 5,1–5,5 – šiek tiek rūgštus: daugumai rūšių vis dar per žemas.
  • pH 5,6–6,5 – beveik neutralus arba šiek tiek rūgštus: idealiai tinka daržovėms, braškėms, serbentams.
  • pH 6,6–7,2 – neutralus dirvožemis: universalus, daržovės klesti.
  • pH > 7,2 – šarminis: atkreipkite dėmesį į geležies trūkumą (chlorozę) daugelyje augalų.

Matavimo alternatyvos (kada naudoti kitą)

  • pH matuoklis (zondas): greitas ir patogus, reikalingas kalibravimas (pH 4/7 buferiai) ir švarus zondas.
  • Acto/kepimo sodos „bandymas”: tik orientacinis. Šnypštimas su actu rodo šarminę reakciją, su kepimo soda – rūgštinę – labiau tinka preliminariai apžvalgai.

Įveikite dirvožemio rūgštingumą

Kaip saugiai ir efektyviai reguliuoti pH

Rūgštingumo mažinimas (pH didinimas):

  • Maltos kalkės / dolomito miltai (CaCO₃ + MgCO₃): veikia palaipsniui, gerina struktūrą.
  • Medžio pelenai: greitai padidina pH, prideda kalio ir kalcio; naudokite saikingai.

Rūgštingumo didinimas (pH mažinimas) šarminėje dirvoje:

  • Elementinė siera: lėtesnis, bet veiksmingas (naudokite rudenį, dirbkite negiliai).
  • Durpės, spygliuočių mulčias, pušų spyglių kompostas: švelniai mažina pH ir gerina dirvožemį.

Patarimas: koreguokite dozę palaipsniui. Pradėkite nuo mažos dozės, vėl pamatuokite po 6–8 savaičių. Lengviau pridėti, nei ištaisyti per didelį kalkinimą.

Orientacinės dozės (sodui, lengviems ir vidutinio sunkumo dirvožemiams)

Norint pakeisti pH maždaug 0,5 vieneto: 0,2–0,5 kg malto kalkakmenio/m² (apatinė riba lengvesniems dirvožemiams, viršutinė riba sunkesniems dirvožemiams).

  • Pelenai: daugiausiai 100–150 g/m² vienam kartui, nekartoti per trumpą laiką.
  • Siera (esant pH > 7,2): 20–40 g/m², įterpti negiliai; poveikį patikrinti pavasarį.

(Vertės yra orientacinės; taip pat laikykitės gamintojo nurodymų ir dirvožemio tipo.)

Dažnos klaidos ir kaip jų išvengti

  • Vienas mėginys „iš kažkur”: visada darykite sudėtinį mėginį iš kelių vietų.
  • Matuokite iškart po liūties: vanduo praskiedžia tirpalą; palaukite dieną ar dvi.
  • Per didelis kalkinimas: atlikite mažesnius žingsnius, pakartotinai tikrinkite pH.
  • Alternatyvūs pakeitimai: ir pelenai, ir kalkės padidina pH; nenaudokite jų, jei dirvožemis yra šarminis.

Kada ir kaip dažnai geriausia matuoti?

Idealiai tinka ruduo (po derliaus nuėmimo) ir ankstyvas pavasaris (prieš tręšimą). Kartokite kartą per 1–2 metus arba anksčiau po didelio pH koregavimo.

Esu Miglė Pociuvienė, sodininkystės, daržininkystės ir augalininkystės entuziastė su daugiau nei dešimties metų patirtimi. Mano tikslas – dalintis praktiškais patarimais, kaip tinkamai prižiūrėti augalus, didinti derlių ir kurti tvarią, sveiką aplinką jūsų sode ar darže. Rašau straipsnius KAIPKADA.LT, kad padėčiau tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems augintojams įgyti naudingų žinių ir sėkmingai jas pritaikyti kasdienėje praktikoje.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.