Rudenį sodininkai dažnai susiduria su patarimų ir nuomonių gausa: kas sako, kad būtinai reikia tręšti karbamidu, kas tikina, jog tai gali pakenkti. Didžiausia problema – daug kas nežino, kokiu tikslu ši trąša apskritai naudojama rudenį. Todėl 43 metų patirtį turintys agronomai vis dažniau pabrėžia paprastą tiesą: karbamidas rudenį nėra trąša. Jis neturi jokios ilgalaikės naudos pavasariui, nes iki vegetacijos pradžios bus visiškai išplautas.
Vis dėlto tai nereiškia, kad karbamidas šaltuoju metu nereikalingas. Tinkamai naudojamas jis gali atlikti labai naudingą funkciją – tik ne tokią, kokios tikisi dauguma pradedančių sodininkų.
Kodėl karbamidas rudenį netinka kaip trąša?
Karbamidas yra azotinė trąša. Tai reiškia, kad jis skatina augalų augimą. Rudenį to daryti negalima. Jei azotas patenka po žieminiais česnakais, daugiametėmis kultūromis, medžiais ar krūmais, augalai gali pradėti vegetuoti anksčiau, išleisti šviežius pumpurus – o pirmosios šalnos juos tiesiog sunaikins.
Be to:
- rudeniniai lietūs ir tirpstantis sniegas azotą greitai išplauna,
- iki pavasario dirvožemyje jo neliks,
- trąša nueis į gruntinius vandenis, o ne į augalų šaknis.
Todėl sodui maitinti rudenį karbamido naudoti beprasmiška – naudos nulis, o rizika augalams reali.
Tai kam jis tada reikalingas? Agronomai išskiria du pagrindinius tikslus
1. Dirvožemio dezinfekavimui
Karbamidas didelėmis koncentracijomis veikia kaip stipri dezinfekcinė medžiaga. Jis „nudegina“ patogeninius grybus, bakterijas ir kai kuriuos dirvožemyje žiemojančius kenkėjus.
Šis būdas ypač naudingas po:
- bulvių,
- pomidorų,
- svogūnų,
- kitų ligoms jautrių daržovių derliaus nuėmimo.
Svarbiausia – kad lysvė būtų visiškai išvalyta: nepalikite stiebų, lapų ar supuvusių daržovių. Karbamidas veiks tik tuomet, kai dirvožemis nebus užterštas organinėmis liekanomis.
2. Organinėms medžiagoms pagreitinti irti
Jei sode liko daug lapų, smulkių šakų, stiebų ir nenorite jų rinkti ar kasti, karbamidas gali praversti kaip greitintojas. Didelė azoto koncentracija aktyvina mikroorganizmus, kurie žiemą skaido organiką.
Karbamidas:
- paspartina lapų ir žaliųjų likučių suirimą,
- padeda paruošti dirvą pavasario darbams,
- sumažina grybelinių ligų riziką kitą sezoną.
Tiesa, agronomai pabrėžia – šis metodas ne praturtina, o tik sugreitiną skaidymąsi.
Kaip teisingai naudoti karbamidą rudenį?
Norint, kad jis atliktų savo funkciją, o ne žalingai paveiktų dirvą, svarbu laikytis kelių taisyklių:
Didelė koncentracija.
Karbamidas naudojamas ne kaip trąša, o kaip dezinfekantas – todėl tirpalas turi būti koncentruotas (apie 5–7 %).
Lysvės turi būti švarios.
Paliktos augalų liekanos mažina poveikį.
Naudoti tik tuščiose lysvėse.
Ne ant daugiamečių augalų, ne po krūmais ir ne po medžiais.
Rudenį arba ankstyvą žiemą.
Kad iki pavasario medžiaga būtų visiškai išplauta ir nekenktų būsimiems augalams.
Kada karbamido nenaudoti niekada?
Agronomai pabrėžia, kad rudenį šios trąšos negalima naudoti:
- po žieminiais česnakais ar svogūnais,
- prie braškių, aviečių ir kitų daugiamečių kultūrų,
- po vaismedžiais ir vaiskrūmiais,
- ant jau sudygusių žiemkenčių.
Azotas paskatintų netinkamą, pavojingą augimą prieš šalčius.
Išvada: karbamidas rudenį – ne trąša, o sodo higienos priemonė
Jeigu jūsų tikslas pamaitinti dirvą, karbamidas rudenį visiškai netinka. Pavasariui šis azotas neišliks.
Tačiau jei norite:
- dezinfekuoti dirvą,
- sunaikinti ligų židinius,
- pagreitinti lapų ir organinių likučių irimą,
tada karbamidas rudenį gali būti labai efektyvus pagalbininkas.
Svarbiausia – žinoti, kokiu tikslu jį naudojate. Tada ši medžiaga taps ne mitų objektu, o tikrai naudingu įrankiu jūsų sode.
