Ar ir jūs pažįstate tą keistą jausmą: termostatas ramiai rodo 20–21 °C, o jūs sėdite susisupę į pledą ir vis tiek purtotės iš šalčio? Atrodo, viskas turėtų būti normalu, bet namuose jaučiatės taip, lyg šiluma tiesiog nepersiduotų kūnui.
Šis pojūtis NĖRA įsivaizduojamas. Ir, kaip rodo tyrimai, termometras čia vaidina tik mažą vaidmenį. Iš tikrųjų apie 70 % šilumos pojūčio lemia visai kiti faktoriai, kurie gali „atšaldyti“ jūsų namus net tada, kai šildymas veikia nepriekaištingai.
Štai kas iš tikrųjų vyksta.
1. Termometras sako tiesą, bet jūsų kūnas – ne. Štai kodėl
20 °C ant sienos nereiškia, kad tiek pat šilumos jaučia jūsų kūnas. Šilumos suvokimą lemia trys dideli „nematomi“ elementai:
- patalpos medžiagos,
- sienų ir langų temperatūra,
- oro judėjimas patalpoje.
Jeigu sienos ar grindys yra šaltesnės nei oras, kūnas jas „jaučia“ net nepalietus – šiluma iš kūno nuteka į paviršius, todėl kambarys atrodo vėsesnis net prie idealaus termometro rodmens.
Todėl galima sėdėti 20 °C patalpoje ir vis tiek drebėti.
2. Izoliacijos problema – pagrindinis vagis, išsiurbiantis šilumą iš jūsų namų
Jeigu vienas daiktas per žiemą gali „apgauti“ net modernų šildymą, tai yra prasta izoliacija.
Kaip tai atrodo praktikoje?
- Šaltos sienos perduoda lauko temperatūrą į vidų.
- Langų tarpeliai sukuria nematomus skersvėjus net, kai langai „uždaryti“.
- Neapšiltintos grindys (ypač pirmo aukšto) traukia šilumą iš kojų į apačią.
- Stogas išleidžia iki 25 % visos namo šilumos.
Dėl šių veiksnių oras gali rodyti 20 °C, bet jautis kaip 16–17 °C.
Tai ir yra priežastis, kodėl žmonės sako: „Namuose šalčiau nei lauke.“
3. Drėgmė – tylusis žiemos priešas, kuris keičia visą šilumos pojūtį
Drėgmė kartais lemia daugiau nei temperatūra.
- Per sausas oras (dažniausiai dėl centrinio ar elektrinio šildymo) priverčia kūną greičiau prarasti šilumą.
- Per drėgnas oras sukuria sunkumo jausmą ir kambarys atrodo vėsesnis nei yra.
Idealus santykinės drėgmės lygis: 40–60 %.
Per mažai – šalta, per daug – pritvinkę ir nejauku.
Sprendimai: drėkintuvas, sausintuvas, kambariniai augalai, vandens indelis prie radiatoriaus.
4. Skersvėjai: mikrooro judėjimas, kurio nematai, bet jauti sekundėmis
Vos 0,3 m/s oro judėjimas gali sumažinti šilumos pojūtį 2–3 °C.
Kodėl atsiranda skersvėjai?
- nesandarūs langai;
- ventiliacijos sistemos „trauka“;
- neužsandarintos durų apačios;
- senų pastatų plyšiai.
Ir tai vienas dažniausių atvejų, kai žmonės jaučiasi sušalę, nors pats oras yra šiltas.
5. Žmogaus kūnas ir psichologija: du faktoriai, kuriuos dažnai ignoruojame
Kodėl vienas žmogus dreba prie 20 °C, o kitas vaikšto marškinėliais?
Lemiamą reikšmę turi:
- nuovargis (kūnas mažiau gamina šilumos),
- stresas (sumažina periferinę kraujotaką),
- amžius (vyresni žmonės gamina mažiau šilumos),
- lytinis skirtumas (moterys šaltį jaučia stipriau),
- anksčiau patirta šiluma/šaltis (adaptacija).
Tai reiškia: žiemos pradžioje visada jaučiamės šalčiau, nes kūnas dar nepersitvarkė.
Kaip padaryti, kad 20 °C namuose jaustųsi kaip 23 °C, nepadidinus šildymo?
Štai efektyviausi būdai:
1. Užuolaidos ir kilimai – pigiausias triukas
Storos užuolaidos sumažina langų spindulinį šaltį. Kilimai izoliuoja grindis ir sumažina šilumos nuostolius iki 10 %.
2. Pašalinkite skersvėjus
Sandarinimo juostos, specialūs durų apačios „šepečiai“ ir langų tarpikliai gali akimirksniu pagerinti komfortą.
3. Patikrinkite radiatorius
Jei jie oras, jie šildo silpniau. Kartais užtenka juos nuorinti.
4. Nustatykite drėgmę
40–50 % drėgmė padidina šilumos pojūtį vos per kelias valandas.
5. Sluoksniuokite drabužius
Vilna yra nepralenkiama – sulaiko iki 30 % daugiau kūno šilumos nei sintetiniai audiniai.
Išvada
Šilumos pojūtis yra daug sudėtingesnis nei vienas skaičius termostate. Kad jaustumėtės šiltai, turi derėti:
- gera izoliacija,
- tinkama drėgmė,
- minimalūs skersvėjai,
- individualūs kūno ir psichologiniai faktoriai.
Įvaldę šiuos elementus, galite pasiekti, kad net 20 °C namuose jaustųsi kaip jaukūs, šilti 23 °C – be papildomų išlaidų šildymui.
