Gruodis paprastai siejasi su namų šiluma, ramybe ir tradicijomis, kurios metai iš metų kartojasi beveik nepakitusios. Tačiau šį kartą danguje vyksta kai kas visiškai neįprasta. Kol prie Kūčių stalo degs žvakės, pro mūsų kosminius namus praskries svečias, atkeliavęs ne iš Saulės sistemos, o iš tarpžvaigždinės erdvės. Astronomai jį vadina 3I/ATLAS – ir tai tik trečias toks objektas, kada nors užfiksuotas žmonijos istorijoje.
Svečias, kuris neužsibūna
Kometa 3I/ATLAS gruodžio 19 dieną pasieks artimiausią tašką Žemės atžvilgiu. Nors žodis „artimiausias“ čia skamba viltingai, realybė kur kas santūresnė – ją nuo mūsų skirs apie 270 milijonų kilometrų. Tai beveik dvigubai didesnis atstumas nei tarp Žemės ir Saulės, todėl danguje ji nevirs ryškiu Kalėdų simboliu. Vis dėlto mokslininkams šis momentas yra neįkainojamas: tai paskutinė proga detaliai ištirti objektą, kuris niekada nebegrįš.
3I/ATLAS buvo aptikta liepos 1 dieną Čilėje, naudojant ATLAS stebėjimų sistemą. Nuo pat atradimo tapo aišku, kad tai ne eilinė kometa. Jos trajektorija – hiperbolinė, vadinasi, Saulės gravitacija jos „nepagavo“. Ji atskrido, praskrieja ir išnyks kosmose, palikdama tik duomenis ir klausimus.
Elitinė klajūnų trijulė
Iki šiol žmonija pažįsta vos du tarpžvaigždinius objektus. Pirmasis buvo paslaptingoji „Oumuamua“, 2017 metais sukėlusi audringas diskusijas ir net fantazijas apie ateivių technologijas. Antrasis – 2019-aisiais aptikta Borisovo kometa, jau labiau atitikusi klasikinius kometos požymius. 3I/ATLAS dabar prisijungia prie šios retos kompanijos, bet kartu išsiskiria savybėmis, kurios mokslininkus verčia kilstelėti antakius.
Nors viešojoje erdvėje vėl pasigirdo spėlionių apie „dirbtinę kilmę“, astronomai gana greitai atšaldė vaizduotę. Tai natūrali kometa, tačiau jos sudėtis ir elgsena aiškiai rodo, kad ji formavosi visai kitokiomis sąlygomis nei mūsų Saulės sistemos lediniai klajokliai.
Ką slepia jos uodega
Didžiausią staigmeną pateikė Jameso Webbo kosminis teleskopas. Jo duomenys atskleidė, kad kometos komoje – dujų apvalkale aplink branduolį – dominuoja anglies dioksidas. CO₂ ir vandens santykis siekia maždaug 8:1, o tai praktiškai neregėta tarp mums įprastų kometų. Tokia cheminė sudėtis leidžia manyti, kad 3I/ATLAS gimė itin šaltoje, galbūt visiškai kito tipo žvaigždžių sistemoje.
Papildomų klausimų kelia ir kiti reiškiniai: kometos spalva laikui bėgant keičiasi, jos judėjimą veikia ne tik gravitacija, o vadinamoji priešuodegė kartais tarsi nukreipta į Saulę. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba mįslingai, tačiau paaiškinimas gana žemiškas – tiksliau, kosmiškas. Dujų ir ledo sublimacija gali sukurti tokius efektus, ypač kai objektas nėra „pripratęs“ prie Saulės spinduliuotės.
Matoma tik kantriausiems
Europos stebėtojams gera žinia ta, kad nuo lapkričio pabaigos kometa juda šiaurinio dangaus kryptimi. Tai reiškia, jog ją galima sekti ir iš mūsų platumų. Blogoji žinia – plika akimi jos nepamatysite. Stebėjimams reikės bent jau gero mėgėjiško teleskopo arba galingų žiūronų.
Palankiausias metas žvilgtelėti į dangų bus prieš aušrą, kelios valandos iki saulėtekio. Gruodžio orai dažnai nuvilia, todėl astronomai pataria neapsiriboti viena konkrečia data. Kartais pakanka vieno skaidraus ryto, kad tarp įprastų žvaigždžių išryškėtų vos pastebimas, bet istoriškai nepaprastas taškelis.
Mokslas neskuba atsisveikinti
Kol mėgėjai laukia giedro dangaus, profesionalai jau dirba visu pajėgumu. NASA, Europos kosmoso agentūra ir Italijos virtualaus teleskopo projektas aktyviai stebi 3I/ATLAS. Kitų metų kovą kometa praskries netoli Jupiterio orbitos, suteikdama dar vieną progą surinkti duomenis. Diskutuojama ir apie drąsesnius scenarijus – galimybę, kad vienas iš ESA zondų galėtų kirsti kometos uodegą ir tiesiogiai „paragauti“ tarpžvaigždinės medžiagos.
Jei tokia misija būtų įgyvendinta, tai taptų vienu ambicingiausių kometų tyrimų epizodų per visą kosmoso tyrinėjimų istoriją.
Kūčių stalas po atviru dangumi
3I/ATLAS neatsineš dovanų ir nepaliks ryškaus pėdsako nakties danguje. Tačiau jos vizitas primena, kad net ramiausiu metų laiku mūsų planeta yra atvira kosminiams svečiams iš neįsivaizduojamai tolimų vietų. Kol prie stalo bus laužoma plotkelė, virš galvų tyliai skries klajūnas, kurio kelionė galėjo trukti milijonus metų. Ir tai – reta proga suvokti, kokia maža, bet kartu ir nepaprastai smalsi yra žmonija.
Šaltinis: https://spidersweb.pl/2025/12/3i-atlas-najblizej-ziemi-grudzien.html
