Fikusas yra vienas populiariausių kambarinių augalų Lietuvos namuose – jis vertinamas dėl elegantiškos išvaizdos, sodrios žalios spalvos ir gebėjimo greitai pakeisti kambario atmosferą. Vis dėlto nemažai augintojų susiduria su ta pačia problema: augalas ima mesti lapus, jo augimas sulėtėja, o anksčiau vešli laja tampa reta ir blanki. Nors dažnai manoma, kad fikusui reikia sudėtingos priežiūros, iš tiesų jo gyvybingumą lemia vienas paprastas, bet nuoseklus įprotis – tinkama drėgmė, palaikoma reguliariu purškimu, kartu su subalansuotu laistymu ir pastovia temperatūra.
Kodėl fikusas nustoja augti ir meta lapus
Fikusai itin jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius. Net vietos pakeitimas kambaryje ar persikraustymas į kitus namus gali sukelti stresą, kurio požymis dažniausiai būna lapų kritimas. Taip augalas „persitvarko“, prisitaikydamas prie naujų šviesos, oro ir drėgmės sąlygų. Tačiau ilgalaikis lapų kritimas beveik visada rodo priežiūros klaidas.
Dažniausios problemos – per sausas oras, netolygus laistymas arba per žema temperatūra. Žiemos metu, kai patalpos šildomos, oras tampa sausas, o būtent tai fikusui daro didžiausią žalą. Lapai ima džiūti, praranda blizgesį, o augimas sustoja.
Kokią fikuso rūšį auginate namuose
Namuose dažniausiai auginamos dvi fikuso rūšys, kurios iš esmės turi tuos pačius priežiūros poreikius, nors jų išvaizda skiriasi.
Ficus elastica išsiskiria dideliais, storais, blizgančiais lapais ir rausvais ar rusvais pumpurais. Tai augalas, kuris palankiomis sąlygomis gali greitai stiebtis aukštyn ir tapti tikru interjero akcentu.
Ficus benjamina turi smulkesnius lapus ir labiau primena medelį. Jis ypač jautrus skersvėjams ir vietos keitimui, tačiau stabilioje aplinkoje taip pat auga labai sparčiai.
Nepriklausomai nuo rūšies, pagrindiniai šių augalų poreikiai yra vienodi: pakankamai šviesos, pastovi temperatūra, tolygus laistymas ir drėgnas oras.
Vienas paprastas įprotis, kuris daro didžiausią skirtumą
Svarbiausias fikuso vešlumo „slaptas ginklas“ – reguliarus purškimas drungnu vandeniu. Tai ypač aktualu Lietuvos klimato sąlygomis, kai didžiąją metų dalį oras patalpose būna sausas.
Purškiant lapus:
- palaikoma optimali oro drėgmė aplink augalą,
- lapai išlieka elastingi ir blizgūs,
- augalas lengviau formuoja naujus ūglius,
- sumažėja lapų džiūvimo ir kritimo rizika.
Žiemą pakanka fikusą apipurkšti kas 10–14 dienų, o vasarą – 2–3 kartus per savaitę. Vanduo turi būti drungnas, nusistovėjęs, kad ant lapų neliktų kalkių žymių.
Laistymas ir dirvos drėgmės balansas
Fikusas labai nemėgsta kraštutinumų. Dirva neturi būti nei visiškai sausa, nei permirkusi. Optimalu, kai ji visada išlieka šiek tiek drėgna.
Šiltuoju metų laiku fikusą paprastai pakanka laistyti du kartus per savaitę, o žiemą – maždaug kartą per savaitę. Svarbu, kad vazone būtų geras drenažas, o vandens perteklius galėtų laisvai nutekėti. Užsistovėjęs vanduo yra viena dažniausių šaknų puvinio ir lapų kritimo priežasčių, ypač jaunuose augaluose.
Jei fikusas meta lapus be matomų dėmių, dažniausiai kaltas perlaistymas. Jei lapuose atsiranda rudos dėmės arba jų kraštai tamsėja, patalpoje gali būti per šalta.
Genėjimas – ne baubas, o pagalba augimui
Daugelis fikusų puikiai toleruoja genėjimą, o tinkamai atliktas jis netgi skatina augalą šakotis ir tankėti. Pašalinus viršūninius ūglius, augalas pradeda leisti šonines šakas, todėl tampa vešlesnis.
Nupjauti ūgliai gali būti naudojami dauginimui – juos galima įšaknyti vandenyje arba pasodinti tiesiai į žemę. Po genėjimo svarbu fikusą laistyti saikingai ir bent mėnesį netręšti, kad augalas galėtų ramiai atsigauti.
Stabilios sąlygos – raktas į augimą iki lubų
Fikusai nemėgsta staigių temperatūros svyravimų ir skersvėjų. Ideali temperatūra jiems – apie 18–24 °C. Jei šios sąlygos derinamos su pakankama šviesa, reguliariu purškimu ir tinkamu laistymu, augalas atsilygina įspūdingu augimu.
Palankiomis sąlygomis fikusas gali pasiekti kelių metrų aukštį ir tapti dominuojančiu kambario elementu. Gamtoje kai kurios fikuso rūšys netgi formuoja ištisas „žalias sienas“ iš šaknų ir šakų, todėl nenuostabu, kad ir namuose jis turi potencialą augti beveik iki lubų – tereikia vieno paprasto, bet nuosekliai taikomo įpročio.
