Namuose jauku, šilta ir, atrodytų, saugu. Tačiau oro kokybė tarp keturių sienų dažnai būna prastesnė nei lauke – ir viena pagrindinių priežasčių yra ultrafininės dalelės, dar vadinamos nanodalelėmis. Jas į orą išmeta ne tik automobiliai ar pramonė – labai didelę dalį užterštumo „pagamina“ visai paprasti buities prietaisai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad daugiausia nanodalelių namuose susidaro kasdienės veiklos metu – gaminant maistą, šildantis, valantis, naudojantis grožio ar spausdinimo technika.
Toliau – aiškiai ir paprastai: kas tos nanodalelės, kuo jos pavojingos ir kurie konkretūs prietaisai dažniausiai dėl jų kalti.
Kas yra nanodalelės ir kodėl jos pavojingos?
Nanodalelės (ultrafininės dalelės, UFP) – tai labai smulkios kietos ar skystos dalelės, kurių skersmuo mažesnis nei 100 nanometrų. Palyginimui: žmogaus plauko storis – apie 70 000–100 000 nanometrų.
Svarbiausi bruožai:
- jos lengvai prasiskverbia giliai į plaučius, dalis – patenka į kraujotaką;
- dėl didelio paviršiaus ploto jos aktyviai dalyvauja cheminėse reakcijose ir gali pernešti kitus teršalus;
- siejamos su kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis, uždegiminėmis reakcijomis, galimu ilgalaikiu poveikiu nervų sistemai.
Žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, todėl būtent buitiniai šaltiniai tampa esminiu kasdienės ekspozicijos veiksniu.
Didžiausi nanodalelių šaltiniai buityje: kas „dūmina“ labiausiai?
Virtuvė – nanodalelių „karštasis taškas“
Viryklė, orkaitė, skrudintuvas, karšto oro gruzdintuvė
Pagal naują sisteminę apžvalgą, vertinusią 69 tyrimus, didžiausios nanodalelių koncentracijos namuose fiksuojamos gaminant maistą – ypač kepant, grilinant, skrudinant.
Ką rodo tyrimai:
- kepimas ir grilinimas (ypač riebaluose, aukštoje temperatūroje) – vienas stipriausių UFP šaltinių; grilinant dalelių koncentracija ore gali išaugti iki deščių tūkstančių kartų virš fono lygio;
- dujinė viryklė išmeta ne tik nanodaleles, bet ir azoto dioksidą (NO₂) bei kitus degimo produktus;
- naujas eksperimentinis tyrimas parodė, kad skrudintuvai ir karšto oro gruzdintuvės (air fryer) taip pat generuoja labai didelius ultrafinių dalelių kiekius, kai kepama didelėje temperatūroje.
Praktinė išvada – virtuvė, kur nuolat kepama, skrudinama ir verdama, yra vienas reikšmingiausių nanodalelių šaltinių būste, nepriklausomai nuo to, ar naudojamas dujinis, ar elektrinis prietaisas. Skirtumas dažniausiai yra emisijų pobūdyje: dujos prideda degimo dujų, elektriniai prietaisai labiau „specializuojasi“ riebalų ir maisto dalelių generavime.
Židiniai, krosnelės ir dujiniai šildytuvai
Visi degimo prietaisai – nuo malkinių židinių iki dujinių šildytuvų – generuoja didelius smulkių dalelių kiekius, jei naudojami patalpose.
Ne automobilių išmetamųjų teršalų (angl. non-exhaust) emisijų apžvalga rodo, kad buitinis biomasės deginimas (malkos, anglys) yra vienas svarbiausių kietųjų dalelių ir nanodalelių šaltinių, daugelyje regionų prilygstantis ar net viršijantis kelių transporto dalį.
Problemos esmė:
- net ir modernios krosnelės išmeta UFP per kaminą, dalis jų gali patekti į patalpas per nesandarias vietas;
- senesni, nehermetiški židiniai arba „atviri“ židiniai skleidžia nanodaleles tiesiai į kambario orą;
- dujiniai šildytuvai, naudojami be tinkamo vėdinimo, didina degimo produktų ir nanodalelių koncentraciją.
Namų 3D spausdintuvai – maži prietaisai, milžiniškos emisijos
FDM tipo 3D spausdintuvai (naudojantys plastiko siūlą – ABS, PLA ir pan.) pastaraisiais metais tapo gana įprasti namuose ir biuruose. Tačiau tyrimai rodo, kad jie gali būti vienas iš intensyviausių nanodalelių šaltinių buitinėje aplinkoje.
Laboratoriniai matavimai parodė, kad kai kurie ABS plastiko spausdintuvai gali išmesti 10¹⁰–10¹¹ ultrafinių dalelių per minutę – tai prilygsta labai intensyviam degimo šaltiniui.
Kodėl taip nutinka:
- plastikas lydomas 200–260 °C temperatūroje;
- termiškai ardant polimerus, formuojasi lakiųjų ir kondensuojamų dalelių mišinys;
- dauguma buitinio lygio 3D spausdintuvų neturi jokio filtravimo ar sandarios kameros.
Jei 3D spausdintuvas veikia nedideliame, prastai vėdinamame kambaryje, nanodalelių koncentracijos gali keliasdešimt kartų viršyti foną.
Lazeriniai spausdintuvai ir kopijavimo aparatai
Lazeriniuose spausdintuvuose naudojamas toneris – labai smulkių dalelių mišinys (anglies juodasis pigmentas, polimerai, priedai). Dalis šių dalelių spausdinimo metu patenka į orą kaip ultrafininės dalelės.
Moksliniai ir techniniai šaltiniai nurodo, kad toneris sudarytas iš mikrodalelių ir nanodalelių, o eksploatacijos metu dalis jų išsiskiria į aplinką kartu su popieriaus dulkėmis ir kitais aerozoliais.
Kas didina riziką:
- dideli spausdinimo kiekiai mažame, nevėdinamame kabinete;
- spausdintuvas pastatytas arti kvėpavimo zonoje;
- seno tipo įranga, neturinti jokio papildomo filtravimo.
Buitinėse sąlygose lazerinis spausdintuvas dažnai laikomas „nekaltu“ prietaisu, tačiau nuolat dirbant šalia jo, ypač vaikams ar žmonėms su kvėpavimo ligomis, verta pagalvoti apie vietą ir vėdinimą.
Dulkių siurbliai ir robotai-siurbliai: ne tik surenka, bet ir pakelia dulkes
Dulkių siurblys dažnai suvokiamas kaip „oro valytojas“, tačiau realybė sudėtingesnė. Jo darbas turi du priešingus efektus:
- Surinkimas – siurblys pašalina dulkes nuo paviršių.
- Pakėlimas – oro srovė pakelia senai susikaupusias dulkes, o filtras ne visada sulaiko smulkiausias daleles.
Praktikoje net ir geri HEPA filtrai mažina nanodalelių kiekį, bet jų visiškai nesulaiko – labai smulkios dalelės dalinai praeina pro filtrų sistemą ir vėl patenka į kambario orą.
Sisteminis buities UFP tyrimų vertinimas rodo, kad valymo ir tvarkymosi metu (siurbiant, šluojant, stumdant daiktus) nanodalelių koncentracijos patalpose vidutiniškai padidėja kelis kartus, palyginti su ramiu periodu.
Robotai-siurbliai veikia lėčiau, bet ilgiau. Jei jie važinėja uždaroje erdvėje be vėdinimo, jie taip pat gali palaikyti aukštesnį pakeltų dalelių foną.
Plaukų džiovintuvai ir kiti karšti mažieji prietaisai
Nauja sisteminė analizė, apėmusi 69 tyrimus, parodė, kad plaukų džiovintuvai yra vienas didžiausių namų ultrafinių dalelių šaltinių pagal momentinę koncentraciją – vidutinė piko koncentracija siekė apie 695 000 dalelių/cm³, tai yra viena didžiausių iš visų tirtų buities veiklų.
Kiti atradimai:
- didelės UFP emisijos fiksuotos iš skrudintuvų ir karšto oro gruzdintuvų, kai jie dirba maksimaliu galingumu;
- taip pat daleles generuoja elektriniai šildytuvai, lygintuvai, garintuvai – ypač kai ant jų paviršiaus yra dulkių ar riebalų, kurie pridega.
Priežastis paprasta: aukšta temperatūra, dulkių ir riebalų liekanos bei karštas oro srautas – idealios sąlygos nanodalelėms susidaryti.
Kvapų difuzoriai, smilkalai ir žvakės – „atmosferos kūrimas“ su nanodalelėmis
Nors tai ne visada laikoma buitiniais prietaisais, bet kai kurios kvapų ir „jaukumo“ priemonės yra labai stiprūs nanodalelių šaltiniai.
Vidaus aplinkos UFP apžvalga rodo, kad tarp reikšmingų buities veiklų, didinančių ultrafinių dalelių koncentracijas, yra smilkymas, kvapų purškikliai ir oro gaivikliai, taip pat žvakių deginimas.
Degantis vaškas, kvapiosios medžiagos ir dažikliai aukštoje temperatūroje skaidomi į smulkias daleles, kurios lengvai pasklinda visame kambaryje. Jei dar kartu uždegamas židinys ar gaminamas maistas – oras prisipildo mišraus nanodalelių „kokteilio“.
Ką realiai galima padaryti namuose?
Ši tema nėra apie paniką – tai apie sąmoningą pasirinkimą. Nanodalelių visiškai išvengti nepavyks, bet galima smarkiai sumažinti jų kiekį ir poveikį:
- Gaminant maistą:
- visada įjunkite veiksmingą gartraukį (su išvedimu į lauką, o ne į recirkuliaciją) ir laikykite jį įjungtą dar kelias minutes po gaminimo;
- kai įmanoma, rinkitės žemesnę temperatūrą, venkite „agresyvaus“ kepimo riebaluose ir deginimo;
- reguliariai plaukite gartraukio filtrus.
- Šildant ir kūrenant:
- naudokite tik tvarkingus, sandarius židinius ar krosneles, niekada nekūrenkite „atviro“ židinio be traukos;
- niekada nenaudokite vidaus patalpose prietaisų, kuriems pagal instrukciją reikalingas lauko ventiliavimas.
- 3D spausdintuvas ir spausdintuvai:
- laikykite 3D spausdintuvą atskiroje, gerai vėdinamoje patalpoje, idealiai – su uždara kamera ir filtru;
- lazerinį spausdintuvą statykite toliau nuo nuolat sėdimos vietos, vėdinkite po didesnių spausdinimo „serijų“.
- Valymas ir dulkių siurbimas:
- rinkitės siurblį su tikru HEPA filtru ir sandaria konstrukcija;
- siurbiant praverti langą, po tvarkymosi dar trumpai išvėdinti;
- robotą-siurblį geriausia paleisti tada, kai patalpa bent minimaliai vėdinama (pvz., orlaidė).
- Mažieji karšti prietaisai ir „jaukumo“ priemonės:
- prieš naudojant plaukų džiovintuvą ar skrudintuvą nuvalykite dulkes nuo grotelių, nelaukite, kol riebalai pridegs;
- kvapias žvakes, smilkalus, intensyvius kvapų difuzorius naudokite saikingai ir tik gerai vėdinamose patalpose.
Apibendrinant
Pagrindinė žinia paprasta: daugiausia nanodalelių namuose išmeta tai, kas karšta, dega arba intensyviai judina orą ir dulkes – virtuvės prietaisai, šildymo įranga, plaukų džiovintuvai, 3D spausdintuvai, spausdintuvai, dulkių siurbliai ir „jaukumo“ ritualai su ugnimi.
Suprasdami, kurie buitiniai prietaisai „dirba“ didžiausiais nanodalelių fabrikais, ir keisdami naudojimo įpročius – vėdinant, prižiūrint įrangą, pasirenkant mažiau taršias alternatyvas – galime pastebimai pagerinti oro kokybę namuose, net jei plika akimi to niekada nepamatysime.
Šaltinis: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0048969723055729
