Žiema atneša ne tik sniegą ir gražius vaizdus, bet ir rimtą išbandymą mūsų pusiausvyrai. Apledėję šaligatviai, slidūs laiptai ir nenuvalyti takai kasdien tampa šimtų griuvimų priežastimi. Draudimo bendrovės jau fiksuoja rekordinį traumų skaičių, o specialistai primena – paslysti gali kiekvienas, tačiau kai kurios žmonių grupės rizikuoja labiausiai.
Skaičiai kalba patys: traumų – šimtai
Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, vos per nepilnas tris šių metų savaites užregistruota daugiau kaip 220 paslydimų sukeltų traumų. Jų kompensacijoms jau išmokėta per 66 tūkst. eurų.
„Didžiausia šiemet išmokėta kompensacija siekė 1,6 tūkst. eurų, o vidutinė išmoka už paslydimų traumas sudaro apie 338 eurus“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Dažniausiai fiksuojamos traumos – kaulų lūžiai, išnirimai, raiščių ar raumenų patempimai. Pastarieji sudaro net trečdalį visų registruojamų atvejų. Nukenčia galūnės – riešai, dilbiai, čiurnos, blauzdos, tačiau nemažai pasitaiko ir veido sužeidimų.
Galbūt jus sudomins?
Kam slidžios gatvės pavojingiausios?
Nors paslysti gali kiekvienas – nuo mokinio iki profesionalaus sportininko – statistika rodo aiškią tendenciją: daugiausia traumų patiria 50–70 metų amžiaus žmonės.
Vyresnio amžiaus gyventojams ne tik didesnė tikimybė susižeisti, bet ir pats gijimo procesas užtrunka gerokai ilgiau. Be to, griuvimai gali sukelti rimtesnių komplikacijų, todėl būtent ši grupė turėtų būti ypač atsargi.
Tačiau specialistai pabrėžia: griuvimų prevencija aktuali visiems – net ir tiems, kurie jaučiasi fiziškai stiprūs ir stabilūs.
„Pingvino eisena“ – ne juokas, o reali pagalba
Kaip saugiai vaikščioti, kai po kojomis – ledas? Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Laimonas Uščinas pataria prisiminti vadinamąją pingvino eiseną.
„Reikėtų eiti lėtai, mažais žingsniais, stengiantis visą pėdą statyti ant žemės. Pirštus patartina šiek tiek pakreipti į išorę, o kelius laikyti šiek tiek sulenktus – taip lengviau išlaikyti pusiausvyrą“, – aiškina specialistas.
Ne mažiau svarbi ir kūno laikysena. Einant slidžiu keliu rekomenduojama šiek tiek pasvirti į priekį – taip svorio centras išlieka virš atraminės kojos, o paslydus lengviau išvengti kritimo atgal.
Dažniausios klaidos, kurias darome kasdien
Viena didžiausių klaidų – vaikščiojimas laikant rankose daiktus. Gydytojas primena, kad rankos turėtų būti laisvos, nes jos padeda išlaikyti pusiausvyrą.
„Labai dažnai žmonės krenta todėl, kad rankose laiko telefoną ar krepšį. Instinktyviai stengiamasi apsaugoti daiktus, o ne save – tai baigiasi skaudžiais sužalojimais“, – perspėja L. Uščinas.
Dar vienas svarbus aspektas – tinkama avalynė. Jei batai slidūs, verta naudoti specialius apkaustus nuo slydimo. Kartais saugiau pasirinkti klampoti sniegu nei eiti nuvalytu, bet apledėjusiu takeliu.
Kaip taisyklingai kristi?
Deja, net ir laikantis visų atsargumo priemonių, griuvimų išvengti ne visada pavyksta. Todėl pravartu žinoti, kaip kristi saugiau.
Svarbiausia taisyklė – apsaugoti galvą. Krentant atgal rekomenduojama priglausti smakrą prie krūtinės, o krentant į priekį – pasukti veidą į šoną ir galvą pridengti rankomis.
„Krentant labai svarbu nesustingti. Atsipalaidavę raumenys ir sąnariai geriau amortizuoja smūgį. Rankas patartina laikyti sulenktas – ištiesus jas per alkūnes, lūžio tikimybė smarkiai padidėja“, – sako gydytojas.
Atsistoti po kritimo taip pat reikėtų atsargiai: pirmiausia pasiversti ant pilvo, pakilti ant rankų ir kelių, ir tik tada stotis ant kojų.
Pusiausvyrą galima treniruoti namuose
Gera žinia ta, kad stabilumą ir reakciją galima lavinti dar prieš prasidedant žiemai. Specialistai rekomenduoja paprastus pratimus, kurie padeda sumažinti paslydimo riziką:
- Stovėjimas ant vienos kojos po 10–15 sekundžių – galima daryti kasdien buityje.
- Vaikščiojimas tarsi virve – statant vienos kojos kulną prie kitos pirštų.
- Kūno svorio perkėlimas nuo vienos kojos ant kitos.
- Ėjimas judinant galvą į šonus – lavina koordinaciją.
- Paprasti jėgos pratimai: pritūpimai, pasistiebimai, atsisėdimo ir atsistojimo kartojimai.
„Tokios treniruotės gerina reakciją ir padeda greičiau atgauti pusiausvyrą slystelėjus“, – pabrėžia L. Uščinas.
Saugumas – svarbiau už skubėjimą
Žiemos metu svarbiausia neskubėti ir realiai įvertinti sąlygas. Net kelios papildomos minutės kelyje gali padėti išvengti savaitėmis trunkančių gydymų.
Slidžios gatvės – neišvengiama žiemos dalis. Tačiau tinkamas elgesys, atsargumas ir šiek tiek pasiruošimo gali padėti išlikti sveikiems net pačiomis sudėtingiausiomis oro sąlygomis.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
