Pensijų tema Lietuvoje įkaista kaip niekad. Kol daugiausia dėmesio sulaukia II pensijų pakopa, tyliai, bet atkakliai į viešumą grįžta klausimas, kuris gali paliesti kiekvieną dirbantį žmogų – ar Lietuvoje bus ilginamas pensinis amžius?
Nuo šių metų visi – ir vyrai, ir moterys – į pensiją išeina sulaukę 65-erių. Tačiau ekspertai perspėja: demografinė situacija tokia sudėtinga, kad dabartinis modelis ilgai neišsilaikys. Jei norime išlaikyti dabartinį pensijų lygį, gali tekti svarstyti ir 67, ir 70, o kai kurių šalių pavyzdžiu – net 72 metų ribą.
Ar tai realu Lietuvoje? Ir ką tai reikštų žmonėms, kurie jau dabar baiminasi, kad sveikatos neužteks net iki 65-erių?
Kodėl apskritai svarstoma ilginti pensinį amžių?
Lietuva susiduria su dviem dideliais iššūkiais:
- mažėjančiu gimstamumu,
- sparčiai augančiu pensininkų skaičiumi, palyginti su dirbančiaisiais.
Tai reiškia, kad ateityje vienam dirbančiajam teks išlaikyti vis daugiau pensininkų. Jei niekas nesikeis, „Sodros“ pensijos gali mažėti, net jei įmokos išliks tokios pačios. Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis sako tiesiai: jei Lietuva nebūtų pakėlusi pensinio amžiaus iki 65-erių, dabartinės pensijos būtų trečdaliu ar net perpus mažesnės.
Todėl klausimas, ar reikėtų dar kartą ilginti pensinį amžių, nėra teorinis – tai reali diskusija apie tai, kaip išlaikyti pensijų sistemą gyvybingą.
Ar Lietuva tam pasiruošusi? Ekspertai nesutaria
Medaiskis: prielaidų ilginti pensinį amžių yra
Profesorius pabrėžia, kad Lietuva pagal vyresnio amžiaus žmonių užimtumą atrodo neblogai:
- ES vidurkis 55–64 m. amžiaus grupėje – 65 %,
- Lietuvoje – 69 %,
- Skandinavijoje – 70–80 %.
Tai reiškia, kad dalis vyresnių žmonių Lietuvoje jau dabar sėkmingai dirba. Tačiau norint kelti pensinį amžių, būtina užtikrinti, kad vyresni žmonės turėtų realias galimybes dirbti:
- mokytis,
- persikvalifikuoti,
- dirbti ne tik fiziškai sunkius darbus.
Profesorius siūlo, kad bet koks pensinio amžiaus ilginimas turėtų būti lėtas ir numatytas iš anksto – pavyzdžiui, taikomas dabartiniams 40-mečiams, o ne tiems, kurie jau artėja prie pensijos.
Zailskienė: dabar – ne laikas pokyčiams
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė laikosi priešingos pozicijos.
Jos teigimu, Lietuva nėra pasiruošusi pensinio amžiaus ilginimui, nes:
- sveiko gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė nei ES vidurkis,
- daug 60+ metų žmonių dirba fizinius darbus, kurių atlikti tiesiog nebegali,
- šiuo metu pensijų dydžio ir pensinio amžiaus santykis yra pakankamai geras.
Ministrė sako paprastai:
„Dabar reikia džiaugtis pasiektu rezultatu ir stebėti tendencijas.“
Darbdaviai: dalis vyresnių žmonių dirba puikiai, bet kiti – nepasiruošę pokyčiams
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė pastebi, kad:
- nemažai pensinio amžiaus žmonių jau dirba,
- aukštos kvalifikacijos specialistai yra labai vertinami,
- tačiau dalis vyresnių darbuotojų nebeturi motyvacijos mokytis ir nebesugeba prisitaikyti prie naujų technologijų.
Tai reiškia, kad pensinio amžiaus ilginimas gali būti naudingas tik tiems, kurie gali ir nori dirbti. Kitiems – tai būtų našta.
Ar dirbti ilgiau apsimoka? Taip – bet apie tai mažai kalbama
Lietuvoje galioja taisyklė:
kiekvieni papildomi metai po pensinio amžiaus padidina pensiją.
Tačiau, anot ekspertų, valdžia apie tai komunikuoja per mažai.
Žmonės dažnai nežino, kad dirbdami ilgiau gali gauti ženkliai didesnę pensiją, todėl motyvacija pasilikti darbo rinkoje išlieka silpna.
Ar dirbsime iki 70-ies?
Trumpas atsakymas: ne dabar, bet ateityje – labai tikėtina.
Ilgesnis atsakymas:
- Lietuva dar nėra pasiruošusi tokiam pokyčiui,
- sveikatos rodikliai per silpni,
- darbo rinkoje daug fizinį darbą dirbančių žmonių,
- tačiau demografinė realybė gali priversti imtis sprendimų.
Jei pensinis amžius bus ilginamas, tai palies ne dabartinius 60-mečius, o tuos, kurie šiandien yra apie 40 metų.
Išvada: diskusija tik prasideda
Pensinio amžiaus ilginimas nėra tik politinis klausimas. Tai – klausimas apie tai, kaip Lietuva išgyvens demografinį lūžį, kaip užtikrins pensijų dydį ir kaip pasirūpins žmonėmis, kurie dirba visą gyvenimą. Šiandien aišku tik viena: jei norime didesnių pensijų, turėsime kalbėti ne tik apie kaupimą, bet ir apie tai, kiek ilgai dirbsime.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
Neteisingi teiginiai, kad pensininkai yra išlaikomi kitų (jaunimo, etc.). Sąžiningai dirbęs ir mokėjęs mokesčius asmuo pensiją sau užsidirbo pats!!! Jam nereikia išlaikymo.
Kitas reikalas nedirbusių ir/ar nemokėjusių mokesčių pensijos, kurios dabar jau vos ne didesnės nei normalių piliečių. ,Tokiems moka iš dirbusiųjų ir mokesčius mokėjusiųjų uždirbtų lėšų. Ir dar plius visokiausios nebūtos pašalpos.
Apmaudu, bet tokia politika nei dirbti nei mok mokėti neskatina.
Taip išeina kad niekas nedirba kas gali dirbti visi užimtumo tarnyboje o pensininkai dirba toliau.Štai prie ko priėjome su bedarbystės išmokom
Nereikia versti per prievartą dirbti žmonių, sulaukusių bent 65 metų, nes dauguma dirba savo noru, kad išgyventų. Man 71, bet priversta dirbti, nes iš 500 eu nėra jokių šansų pragyventi. Stažą turiu 35 metus. Mielai ilsėčiausi, gydyčiausi, bet tiesiog NEGALIU, NES REIKIA DIRBTI. Po galais, sumauta valstybė ir tokia santvarka, kad žmogus turi dirbti kol gyvas. Ačiū darbdaviams, kad suteikia galimybę. Bet nėra už ką dėkoti Lt