Mūsų keliai nebegali atlaikyti naujų automobilių: Europoje prasidėjo pokyčiai ir naujų mokesčių era

Ilgus dešimtmečius Europos miestų gatvėse karaliavo kompaktiški, manevringi automobiliai, puikiai derėję prie siaurų senamiesčio gatvelių ir ribotos infrastruktūros. Tačiau šiandien gatvių vaizdas išgyvena dramatišką transformaciją. Didelės, sunkios ir plačios transporto priemonės užima vis daugiau viešosios erdvės, keldamos galvos skausmą ne tik miestų planuotojams, bet ir patiems eismo dalyviams. Tai, kas vairuotojui reiškia didesnį saugumo jausmą ir komfortą, miestų valdžiai tampa infrastruktūrine krize, kurią jau bandoma spręsti griežtais reguliavimais ir naujais mokesčiais.

Infrastruktūros ir gabaritų konfliktas

Pagrindinė problema slypi paprastoje matematikoje: automobiliai nuolat auga, o miestų gatvės ir stovėjimo aikštelės lieka tokios pačios. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad kiekviena nauja automobilių karta tampa vis platesnė ir sunkesnė. Vidutinis Europoje parduodamų transporto priemonių plotis jau seniai peržengė standartus, pagal kuriuos buvo projektuojamos daugelis senųjų stovėjimo vietų. Dėl to vairuotojai susiduria su sunkumais ne tik manevruodami siaurose erdvėse, bet ir tiesiog bandydami išlipti iš automobilio ankštose aikštelėse.

Ši „automobilių nutukimo“ tendencija turi tiesioginį neigiamą poveikį miesto ekosistemai. Didesnės transporto priemonės „suvalgo“ daugiau viešosios erdvės, kuri galėtų būti skirta pėstiesiems ar dviratininkams, o padidėjęs svoris greičiau dėvi kelio dangą. Be to, masyvūs automobiliai miestų centruose kelia didesnę riziką pažeidžiamiausiems eismo dalyviams, nes jų aklosios zonos dažnai yra didesnės, o smūgio jėga avarijos atveju – stipresnė. Miestų vadovai vis garsiau kelia klausimą, ar dabartinė automobilių pramonės kryptis apskritai yra suderinama su tvaria tankiai apgyvendintų Europos miestų plėtra.

Paryžiaus precedentas: mokesčiai kaip reguliavimo įrankis

Kol diskusijos verda, kai kurie miestai jau ėmėsi konkrečių ir griežtų veiksmų. Prancūzijos sostinė Paryžius tapo vienu iš lyderių kovoje prieš „visureigizaciją“. Miesto valdžia, siekdama sumažinti eismą ir taršą, įvedė specialius, gerokai didesnius parkavimo mokesčius sunkiasvorėms transporto priemonėms. Remiantis BBC duomenimis, ši strategija pasiteisino – per kelis mėnesius nuo naujųjų taisyklių įsigaliojimo miesto centre pastebimai sumažėjo labai didelių automobilių.

Valdžios logika paprasta: tokios transporto priemonės ne tik labiau teršia orą (dėl didesnio svorio ir pasipriešinimo), bet ir neproporcingai naudoja viešuosius resursus. Paryžiaus pavyzdys tapo signalu kitiems Europos didmiesčiams, kurie dabar atidžiai stebi situaciją ir svarsto panašių priemonių įvedimą. Tai rodo, kad era, kai su milžinišku visureigiu buvo galima pigiai ir patogiai įvažiuoti į istorinį miesto centrą, Europoje artėja prie pabaigos.

i

Rinkos paradoksas: kodėl visureigiai vis dar karaliauja?

Nepaisant augančios kritikos ir finansinių suvaržymų, visureigiai (SUV) ir toliau užkariauja rinką. Daugelyje Europos šalių jie sudaro daugiau nei pusę visų naujų automobilių pardavimų. Vairuotojų pasirinkimą lemia pragmatiški motyvai: aukštesnė sėdėsena suteikia geresnį matomumą ir psichologinį saugumo jausmą, o erdvus salonas bei didelė bagažinė yra nepakeičiami šeimos poreikiams. Daugeliui pirkėjų šie privalumai nusveria nepatogumus dėl parkavimo ar didesnių mokesčių.

Kita medalio pusė – pačių gamintojų interesai. Automobilių koncernams didelių modelių gamyba yra ekonomiškai naudingesnė. Visureigiai generuoja ženkliai didesnę pelno maržą nei maži miesto hečbekai, nors techninė bazė dažnai būna labai panaši. Skirtumai neretai apsiriboja tik kėbulo dizainu ir aukštesniu įrangos lygiu. Be to, prie automobilių svorio augimo prisideda ir objektyvios priežastys: griežtėjantys saugumo reikalavimai verčia montuoti sudėtingesnes konstrukcijas, o diegiamos naujos technologijos bei hibridinės ar elektrinės sistemos prideda papildomų kilogramų. Todėl net ir klasikiniai modeliai šiandien yra gerokai didesni ir sunkesni nei jų pirmtakai prieš porą dešimtmečių.

Šaltinis: https://moto.pl/MotoPL/7,88389,32511843,nasze-drogi-nie-radza-sobie-z-nowymi-autami-zmiany-w-europie.html