Kol Europa ieško būdų, kaip paskatinti ekonomikos augimą, Vokietijoje įsiplieskė aštrios diskusijos, kurios gali tapti precedentu visai Europos Sąjungai. Didžiausia Europos ekonomika svarsto radikalų žingsnį – apriboti darbuotojų teisę rinktis darbą ne pilnu etatu, jei tai daroma tiesiog dėl „gyvenimo būdo“, o ne dėl būtinybės. Verslo atstovai tai vadina būtinu vaistu nuo darbuotojų trūkumo, tačiau ekonomistai ir profsąjungos muša pavojaus varpais: toks sprendimas gali tapti mirtinu smūgiu verslui ir sukelti bankrotų bangą.
Berlyne politinė temperatūra kyla. Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) verslo sparnas pateikė reikalavimą, kuris supriešino ne tik politinius oponentus, bet ir pačią visuomenę. Pasiūlymo esmė paprasta, bet drastiška: norima apriboti teisę dirbti ne visą darbo dieną. Tačiau šiam planui priešinasi galinga koalicija – nuo socialdemokratų (SPD) ir žaliųjų iki pačių CDU socialinio sparno atstovų. Visi jie klausia: ar valstybė turi teisę nurodinėti, kiek valandų žmogus privalo dirbti?
Ekonomistų įspėjimas: tai – meškos paslauga ekonomikai
Nors verslas skundžiasi darbuotojų trūkumu, garsiausi Vokietijos ekonomistai į šį pasiūlymą žiūri itin skeptiškai. Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) prezidentas Marcelis Fratzscheris įspėja, kad prievartinis darbo laiko reguliavimas gali duoti priešingą efektą.
„Teisės į darbą ne pilnu etatu apribojimas padarytų milžinišką žalą daugeliui įmonių ir visai Vokietijos ekonomikai“, – griežtai pareiškė M. Fratzscheris.
Pasak jo, daugybė šiuo metu pilnu etatu dirbančių žmonių iš tiesų norėtų susimažinti darbo krūvį. Jei ši galimybė bus atimta arba apribota biurokratiniais barjerais, dalis žmonių gali apskritai pasitraukti iš darbo rinkos arba emigruoti, o tai tik dar labiau padidins kvalifikuotų darbuotojų badą. „Pasekmė bus liūdna – lėtesnis augimas, mažesnis visuomenės klestėjimas ir, deja, dar didesnis įmonių bankrotų skaičius“, – niūrias prognozes dėlioja ekspertas.
Smūgis moterims: ar grįžtame į praeitį?
Diskusija palietė ir jautrų lyčių lygybės klausimą. Vokietijos profesinių sąjungų konfederacija (DGB) pabrėžia, kad šis pasiūlymas skaudžiausiai smogtų moterims. Būtent jos dažniausiai renkasi darbą ne pilnu etatu, ir tai dažniausiai nėra prabangus „gyvenimo būdo“ pasirinkimas.
„Ne visą darbo dieną Vokietijoje dirba daugiausia moterys. Ir jos tai daro ne todėl, kad taip smagiau, o todėl, kad būtent joms vis dar tenka didžioji dalis neapmokamo darbo namuose – vaikų priežiūra, namų ruoša, sergančių artimųjų slauga“, – sako DGB valdybos narė Anja Piel.
Jos teigimu, verslo atstovų siūlymas galiausiai tik sumažintų dirbančių moterų skaičių. „Jei tikrai norime, kad moterys dirbtų pilnu etatu, turime užtikrinti prieinamus darželius ir teisingesnį slaugos organizavimą, o ne mojuoti draudimais“, – piktinasi profsąjungų atstovė.
Paradoksas: žmonės nori dirbti, bet jiems neleidžiama
Federalinės užimtumo agentūros tyrimų instituto (IAB) ekspertas Enzo Weberis atkreipia dėmesį į dar vieną įdomų aspektą – verslo atstovų pasiūlymas gali būti tiesiog nepataikantis į taikinį. Jo duomenimis, didelė dalis žmonių dirba nepilnu etatu ne savo noru, o priverstinai – nes tiesiog negauna pilno etato pasiūlymų.
„Jei visi ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, kurie nori dirbti daugiau, galėtų tai padaryti, Vokietijos rinkoje atsirastų papildomas 1,4 milijono pilno etato darbo vietų ekvivalentas“, – skaičiuoja E. Weberis.
Ekspertas įsitikinęs, kad sprendimas slypi ne draudimuose, o sąlygų gerinime. Pavyzdžiui, išplėtus vaikų priežiūros paslaugų tinklą, tėvai natūraliai norėtų dirbti ilgiau. „Kai pagerini bazines sąlygas, žmonės patys nebesitenkina mažesniu atlyginimu ir darbo valandomis“, – teigia jis.
Ką siūlo verslas ir kaip tai veiktų?
Kritikos audrą sukėlusio pasiūlymo autoriai teigia, kad teisė į darbą ne pilnu etatu neturi būti savaime suprantama privilegija. Jų dokumente, pavadintame „Nėra teisinės teisės į ne visą darbo dieną dirbant pagal gyvenimo būdą“, siūloma, kad ateityje norint dirbti mažiau valandų, reikėtų pateikti „konkretų pagrindimą“.
Tinkamos priežastys būtų vaikų auginimas, artimųjų slauga arba kvalifikacijos kėlimas (mokslai). Tiesiog noras turėti daugiau laisvalaikio nebebūtų laikomas pakankama priežastimi reikalauti sutrumpinto darbo laiko iš darbdavio.
Šiuo metu Vokietijoje, panašiai kaip ir daugelyje kitų Vakarų Europos šalių, darbuotojai turi gana plačias teises reikalauti darbo ne pilnu etatu, jei įmonėje dirba daugiau nei 15 žmonių ir darbo santykiai trunka bent pusmetį. Darbdavys gali nesutikti tik turėdamas labai svarių, su veiklos organizavimu susijusių priežasčių.
Statistika rodo, kad 2024 metais Vokietijoje net 29 proc. darbuotojų dirbo ne visą darbo dieną. Tarp moterų šis skaičius siekia beveik pusę – 49 proc., tuo tarpu tarp vyrų – tik 12 proc.
Šaltinis: https://www.fr.de/wirtschaft/auf-teilzeit-grosser-schaden-oekonomen-warnen-vor-einschraenkungen-beim-recht-94140187.html
