Iš pirmo žvilgsnio Baltijos jūra atrodo rami, pažįstama ir saugi. Tačiau po jos paviršiumi vyksta procesai, kurie verčia mokslininkus kalbėti vis garsiau ir griežčiau. Estijos tyrėjai perspėja: Baltijos jūroje aptikta tarša, kurios nematome, bet kurios poveikį jaučiame visi. Tai mikroplastikas – ir dar pavojingesnis jo „brolis“, netrukus tapsiantis pagrindiniu galvos skausmu – nanoplastikas.
Mikroplastikas šiandien randamas visur: ne tik jūros vandenyje ar pakrančių smėlyje, bet ir dugno nuosėdose, ore, krituliuose bei gyvuose organizmuose. Nors šios dalelės plika akimi nematomos, jų kelias yra ilgas ir grįžtamasis. Jos patenka į žuvis, vėžiagyvius, jūros paukščius, o galiausiai – į žmogaus maistą, geriamąjį vandenį ir net kvėpuojamą orą. Mokslininkai pabrėžia: tai nėra teorinė ar tolima grėsmė, tai vyksta jau dabar.
TalTech Jūrų sistemų instituto Jūrų ekologijos laboratorijos mokslininkė Natalija Buhalko atvirai sako, kad mikroplastiko problema Baltijos jūroje ilgą laiką buvo nuvertinta. Pasak jos, Baltijos jūra yra pusiau uždaras vandens telkinys, kuriame vandens apykaita vyksta itin lėtai. Tai reiškia, kad viskas, kas patenka į šią jūrą – nuo cheminių medžiagų iki plastiko dalelių – čia užsilaiko dešimtmečius, o kai kuriais atvejais praktiškai amžinai. Skirtingai nei atviros jūros ar vandenynai, Baltija neturi galimybės „išsivalyti“ natūraliu būdu.
Mikroplastikas – daugiau nei plastiko trupiniai
Pasak mokslininkų, mikroplastikas nėra tik maži plastiko gabalėliai. Kartu su jais į aplinką patenka plastiko gamyboje naudojami priedai, stabilizatoriai ir kitos cheminės medžiagos, kurios gali turėti tiesioginį poveikį tiek jūrų organizmams, tiek sausumos gyvūnams ir žmonėms. Dar daugiau nerimo kelia tai, kad mikroplastiko paviršius veikia kaip savotiška „transporto platforma“.
Prie šių dalelių lengvai prisitvirtina bakterijos, grybeliai, pavojingos cheminės medžiagos ir sunkieji metalai. Taip mikroplastikas tampa ne tik taršos šaltiniu, bet ir aktyviu patogenų pernešėju, galinčiu nugabenti pavojingas medžiagas į vietas, kur jos natūraliai niekada nepatektų. Mokslininkai pabrėžia, kad tai iš esmės keičia taršos sklidimo dinamiką jūrų ekosistemose.
Natalija Buhalko pažymi, kad mikroplastiko poveikis jau dabar fiksuojamas visose Baltijos jūros gyvybės grandyse. Jis aptinkamas planktono organizmuose, žuvyse, dugninėje faunoje ir jūros paukščiuose. Tyrimai rodo, kad šios dalelės gali keisti gyvūnų elgesį, mažinti jų energijos lygį ir net paveikti reprodukcinį pajėgumą. Tai reiškia, kad mikroplastikas tyliai ardo ekosistemas iš vidaus.
Tarša, kuri keliauja oru ir audromis
Ypač nerimą kelia tai, kad mikroplastikas aptinkamas ne tik vandenyje ar dugne, bet ir paplūdimių smėlyje bei ore. Tai patvirtina, kad dalelės plinta ne vien vandens srovėmis, bet ir vėjo pagalba, pasiekdamos teritorijas, kurios, atrodytų, turėtų būti švarios. Mokslininkus ypač nustebino mikroplastiko radiniai vietovėse, kur žmonių veikla yra minimali.
Pasak Buhalko, mikroplastiko kiekis Baltijos jūroje gali labai greitai keistis. Stiprios audros, potvyniai ar sezoniniai vandens lygio svyravimai per kelias dienas gali į jūrą atnešti tiek atliekų, kiek įprastai susikaupia per ištisus mėnesius. Tai reiškia, kad problema nėra stabili – ji gali staiga paaštrėti, o pasekmės pasireikšti netikėtai.
Dar pavojingesnė grėsmė – nanoplastikas
Mokslininkai perspėja, kad artimiausiais metais vis daugiau dėmesio bus skiriama nanoplastikams. Tai dar smulkesnės dalelės nei mikroplastikas, kurios gali prasiskverbti į organizmų ląsteles ir audinius daug giliau. Jei mikroplastikas jau kelia rimtą susirūpinimą, nanoplastikas laikomas dar pavojingesniu, nes jo aptikimas yra sudėtingas, o poveikis – dar menkiau ištirtas.
Pasak ekspertų, nanoplastikų tyrimams reikalingi pažangesni analitiniai metodai ir vieningi tarptautiniai protokolai. Be to, būtina gilintis ne tik į jų buvimą aplinkoje, bet ir į realų poveikį organizmų fiziologijai, medžiagų apykaitai, elgesiui bei mitybos grandinėms. Mokslininkai pabrėžia, kad mikroplastiko ir nanoplastiko negalima tirti atskirai nuo socialinių ir ekonominių veiksnių, nes plastiko tarša turi ir labai aiškų ekonominį bei sveikatos kainos aspektą.
Jaunieji mokslininkai – paskutinė viltis Baltijai
Natalija Buhalko pabrėžia, kad jūrų mokslams šiandien jaunų specialistų reikia labiau nei bet kada. Baltijos jūra, pasak jos, yra tarsi gyva laboratorija – nuolat besikeičianti, moksliškai itin įdomi, bet kartu labai trapi. Jaunieji mokslininkai gali realiai prisidėti prie sprendimų, kurie lemtų jūrų ekosistemų ateitį.
Kaip vieną iš pavyzdžių ji mini TalTech studentę Īdą Virunurmą, kuri mikroplastiku susidomėjo dar praktikos metu. Jos bakalauro darbo tema buvo mikroplastikas jūros paviršiaus sluoksnyje. Studentė pabrėžia, kad ši sritis yra nepaprastai jauna – plastikas plačiai pradėjo plisti tik praėjusio amžiaus viduryje, o mikroplastiko egzistavimas buvo atrastas tik šio amžiaus pradžioje.
Ypač stiprų įspūdį, pasak studentės, paliko lauko tyrimai. Surinkus mėginius atviroje jūroje, realiai matyti plastiko fragmentus ir pluoštus vandenyje yra visai kas kita nei analizuoti laboratorinius duomenis. Nuo rudens ji taip pat renka mėginius iš lietaus kanalizacijos Taline, kur vanduo tiesiogiai patenka į jūrą. Vienoje tokioje vietoje dvidešimtyje litrų vandens buvo rasta keli šimtai plastiko dalelių – skaičius, kuris verčia susimąstyti apie tikrąjį taršos mastą.
Milijonai tonų, kurios niekur nedingsta
Pasaulinė plastiko gamyba šiandien viršija 380 milijonų tonų per metus, o per pastarąjį dešimtmetį pagaminta daugiau plastiko nei per visą XX amžių. Didelė dalis plastikinių gaminių naudojami trumpai, tačiau aplinkoje išlieka dešimtmečius. EBPO duomenys rodo, kad perdirbama mažiau nei 10 procentų plastiko atliekų, todėl likusi dalis neišvengiamai patenka į gamtą.
Estijos statistika atskleidžia panašias tendencijas. Plastikinių pakuočių atliekų kiekis per du dešimtmečius beveik padvigubėjo, o vienam gyventojui tenkantis atliekų kiekis išaugo iki beveik 38 kilogramų per metus. Nors perdirbimo rodikliai taip pat gerėja, atliekų kiekis vis dar auga greičiau nei jų perdirbimas.
Mokslininkų žinutė aiški ir nemaloni: Baltijos jūra jau dabar kaupia tai, ko nebegalėsime paprastai „išvalyti“. Mikroplastikas ne tik lieka aplinkoje – jis grįžta pas mus. Ir kuo ilgiau delsiame, tuo brangesnė bus ši tyla.
Šaltinis: https://nra.lv/pasaule/513359-baltijas-jura-konstatets-kas-biedejoss.htm
