Rytas be kavos daugeliui atrodo kaip blogas pokštas. Pirmasis puodelis – tai ne tik kofeinas, bet ir signalas smegenims, kad diena prasidėjo. Tačiau vos tik žmogus pradeda laikytis pertraukiamo badavimo, šis kasdienis ritualas staiga tampa diskusijų objektu. Ar rytinė kava vis dar laikoma pasninko dalimi, ar ji slapta jį nutraukia? Atsakymas nėra vienareikšmis ir priklauso ne nuo madingų patarimų socialiniuose tinkluose, o nuo labai konkrečių biologinių procesų, vykstančių organizme.
Pertraukiamas badavimas pastaraisiais metais tapo viena populiariausių mitybos strategijų. Jis vilioja paprastumu – nereikia skaičiuoti kalorijų ar atsisakyti konkrečių produktų, pakanka laikytis valgymo ir nevalgymo laiko langų. Būtent dėl šios priežasties daugelis žmonių jį renkasi ne tik svorio kontrolei, bet ir bendrai sveikatai gerinti. Tačiau kartu su šiuo modeliu atsiranda ir pilkųjų zonų, o viena didžiausių – rytinė kava.
Kas iš tikrųjų yra pertraukiamas badavimas ir kodėl jis veikia
Pertraukiamas badavimas nėra dieta klasikine prasme. Tai valgymo modelis, pagrįstas ciklais: tam tikrą paros dalį valgoma, o likusį laiką organizmas būna pasninko būsenoje. Šio metodo šaknys siekia ne tik šiuolaikinį mokslą, bet ir istorinius pavyzdžius – nuo religinių pasninkų iki senovės filosofų, tokių kaip Sokratas ar Platonas, kurie kalbėjo apie saiką ir sąmoningą santykį su maistu.
Pagrindinė pertraukiamo badavimo idėja – leisti organizmui pakankamai ilgai būti būsenoje, kai insulino lygis yra žemas. Būtent tada pradeda vykti procesai, susiję su riebalų naudojimu energijai, ląstelių „apsivalymu“ ir medžiagų apykaitos lankstumu. Todėl čia svarbios ne tik kalorijos, bet ir hormoniniai signalai.
Ar juoda kava nutraukia pasninką?
Žvelgiant iš mokslinės ir fiziologinės perspektyvos, paprasta juoda kava be jokių priedų pasninko nenutraukia. Joje praktiškai nėra kalorijų – dažniausiai mažiau nei 5 kilokalorijos puodelyje – ir ji neturi reikšmingo angliavandenių ar baltymų kiekio. Tai reiškia, kad ji nesukelia staigaus gliukozės padidėjimo kraujyje ir neišprovokuoja insulino šuolio.
Būtent insulinas yra pagrindinis „jungiklis“, kuris organizmui signalizuoja, kad prasidėjo maitinimasis. Kol jo lygis išlieka žemas, organizmas išlieka pasninko režime. Dėl šios priežasties juoda kava dažnai laikoma leidžiama pertraukiamo badavimo metu. Kai kuriems žmonėms kofeinas netgi padeda lengviau išbūti pasninko laikotarpį, nes slopina apetitą ir didina budrumą.
Tačiau čia svarbu viena detalė, kuri dažnai nutylima: ne visi organizmai į kofeiną reaguoja vienodai. Kai kuriems žmonėms kava tuščiu skrandžiu gali sukelti streso hormonų, pavyzdžiui, kortizolio, padidėjimą. Tai nebūtinai nutraukia pasninką, bet gali turėti įtakos savijautai – atsiranda drebulys, silpnumas ar net paradoksalus nuovargis.
Kada kava tyliai sulaužo pasninką
Problemos prasideda tada, kai kava nustoja būti „juoda“. Vos tik į puodelį patenka cukrus, medus, sirupas ar net „nekaltas“ pieno šlakelis, situacija iš esmės pasikeičia. Šie priedai suteikia kalorijų ir, svarbiausia, angliavandenių, kurie sukelia gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą ir aktyvuoja insulino išsiskyrimą.
Pienui verta skirti ypatingą dėmesį. Nors daugeliui atrodo, kad tai tik menkas priedas, piene yra laktozės – pieno cukraus. Net nedidelis laktozės kiekis organizmui yra aiškus signalas, kad prasidėjo maitinimasis. Tas pats galioja ir augaliniams gėrimams, ypač avižų ar ryžių pagrindu, kurie dažnai turi dar daugiau angliavandenių nei įprastas pienas.
Būtent dėl šios priežasties daugybė žmonių, manydami, kad laikosi pertraukiamo badavimo, iš tikrųjų jį nutraukia dar ryte – dar iki pirmojo oficialaus valgymo. Organizmui nesvarbu, kad tai „tik kava“. Jis reaguoja į cheminę sudėtį.
O kaip dėl sviesto ar MCT aliejaus?
Pastaraisiais metais išpopuliarėjo kava su sviestu ar MCT aliejumi, ypač tarp keto mitybos šalininkų. Šie riebalai nesukelia staigaus gliukozės šuolio, tačiau jie vis tiek suteikia energijos. Tai reiškia, kad techniniu požiūriu jie nutraukia klasikinį pasninką.
Kai kurie žmonės sąmoningai renkasi tokį variantą, siekdami energijos ar sotumo jausmo, tačiau svarbu suprasti: tai jau nebe „švarus“ pertraukiamas badavimas, o kitas metabolinis režimas. Čia dažnai ir atsiranda painiava, kai skirtingi mitybos modeliai suplakami į vieną.
Esminė išvada, kuri daugeliui bus nepatogi
Klausimas „ar galima gerti kavą pertraukiamo badavimo metu?“ iš tikrųjų yra klaidingai suformuluotas. Teisingas klausimas turėtų būti: ar galite gerti juodą kavą be jokių priedų ir kaip į ją reaguoja jūsų organizmas.
Jei kava yra juoda – pasninkas išlieka. Jei joje atsiranda pienas, cukrus, sirupai ar augaliniai gėrimai – pasninkas nutrūksta, net jei tai atrodo nereikšminga. Tai nėra nei gerai, nei blogai, bet tai jau kitas pasirinkimas, nei tas, kurį daugelis mano darantys.
Galiausiai pertraukiamas badavimas nėra apie tobulumą ar griežtas taisykles, o apie sąmoningumą. Tačiau sąmoningumas prasideda nuo tiesos sau: jei rytinė kava turi priedų, pasninkas baigėsi dar prieš pirmąjį kąsnį. Ir tik žinodami tai galime priimti informuotą sprendimą, o ne gyventi iliuzijoje.
Šaltinis: https://zdrowie.interia.pl/diety/news-poranna-kawa-podczas-postu-przerywanego-czy-rzeczywiscie-moz,nId,22503968
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
