Pavasario dvelksmas reiškia ne tik atbundančią gamtą, bet ir patį darbymetį sodininkams. Kovo mėnuo yra tas kritinis laikas, kai turime paruošti savo sodo augalus naujam vegetacijos sezonui. Tinkamu laiku ir teisingai atliktas genėjimas garantuoja, kad ateinančiais mėnesiais jūsų medžiai bei krūmai atrodys nepriekaištingai, išliks sveiki ir džiugins gausiu derliumi. Tačiau šiame procese labai lengva padaryti klaidų, todėl svarbu tiksliai žinoti, kam dabar reikia žirklių, o kam – ramybės.
Gyvybiškai svarbi ankstyvojo genėjimo nauda
Medžiai ir krūmai ankstyvą pavasarį vis dar ilsisi prieš prasidedant aktyviam sulčių judėjimui. Būtent šis ramybės periodas yra pats geriausias laikas juos formuoti, nes augalai patiria mažiausią stresą. Pašalinę senas, pažeistas ar besikryžiuojančias šakas, mes ne tik suteikiame lajai gražią estetinę formą, bet ir atveriame kelią saulės šviesai. Tai tiesiogiai skatina gausesnį žydėjimą ir derliaus mezgimą. Be to, išpjaudami tankius, prastai vėdinamus vainiko vidurius, mes natūraliai užkertame kelią pavojingoms grybelinėms infekcijoms ir kitoms augalų ligoms. Žinoma, visus šiuos darbus reikėtų planuoti atsižvelgiant į orus ir vengti genėjimo dienomis, kai spaudžia stiprus šaltukas.
Teisinga pjūvio technika ir įrankių svarba
Kokybiškam darbui sode jums prireiks tikrai aštrių ir švarių įrankių. Priklausomai nuo šakų storio, naudokite rankinius sekatorius, elektrines žirkles arba sodo pjūklelius. Svarbiausia taisyklė formuojant medį – genėti pagrindines šakas taip, kad laja formuotųsi tolygiai ir harmoningai. Internete ar automatiniuose vertimuose kartais pasitaiko klaidinančių patarimų (pavyzdžiui, genėti šakas „virš šaknų gumulo“), todėl verta įsiminti esminį botanikos dėsnį: šakos niekada netrumpinamos bet kur.
Pjūvį visada darykite iškart virš sveiko, į išorę nukreipto pumpuro arba ties pačiu šakos žiedu – nedideliu sustorėjimu tarp kamieno ir pačios šakos. Pjūvis turi būti daromas nedideliu kampu, kad ant žaizdos nesikauptų lietaus vanduo ir neprasidėtų puvinys.
Augalai, kurie kovo mėnesį laukia jūsų dėmesio
Kovo vidurys yra optimaliausias laikas imtis rudenį pasodintų jaunų vaismedžių ir uogakrūmių. Agrastus, avietes ir serbentus dabar reikėtų nugenėti gana žemai, kad jie išleistų stiprius naujus ūglius. Tai taip pat puikus metas retinti senesnių obelų, kriaušių ir vėlyvųjų slyvų vainikus. Nors daugumą kaulavaisių paliekame vasarai, abrikosus ir persikus genime būtent dabar, kai jų pumpurai jau būna šiek tiek išbrinkę.
Dekoratyvinių augalų zonoje žirklių reikalauja krūmai, kurie žiedus krauna ant naujų, šiųmečių ūglių. Puikus pavyzdys yra hortenzijos: šviesiąsias (krūmines) hortenzijas drąsiai trumpinkite palikdami vos 15–20 centimetrų nuo žemės, o populiariąsias šluotelines hortenzijas patrumpinkite maždaug dviem trečdaliais jų ilgio. Kovo pabaigoje galite atlikti ir pirmąjį tujų formavimą, kurį vėliau pakartosite vasaros metu.
Griežtas draudimas: medžiai ir krūmai, kurių liesti negalima
Ne mažiau svarbu už teisingą genėjimą yra žinojimas, kurių augalų pavasarį liesti griežtai negalima. Pirmiausia tai liečia vadinamuosius „verkiančius“ medžius, kurie vegetaciją pradeda labai anksti. Jei dabar nupjausite beržo, klevo, graikinio riešutmedžio ar kaštono šaką, augalas pradės intensyviai leisti sultis, smarkiai nusilps ir gali net žūti.
Taip pat kovo mėnesį venkite pavasarį žydinčių dekoratyvinių krūmų, tokių kaip forsitijos, migdolai, alyvos, svarainiai ar jazminai. Jų žiediniai pumpurai susiformavo dar praėjusiais metais, tad dabar juos nukirpę, tiesiog liksite be pavasarinių žiedų. Galiausiai, didžiuosius kaulavaisius, tokius kaip vyšnios ar trešnės, palikite ramybėje iki pat vidurvasario, nes juos saugiausia formuoti tik nuėmus derlių.
