Graikinis riešutmedis daugeliui atrodo idealus kiemo medis: pavėsis, derlius, ilgaamžiškumas. Tačiau būtent šios savybės gali virsti nemalonia staigmena, jei medis pasodinamas per arti pastatų. Ekspertai įspėja, kad netinkamai parinkta vieta gali baigtis pamatų pažeidimais ir brangiu remontu.
Šaknys, kurios nesustoja ties jūsų sklypo riba
Pagrindinė rizika slypi po žeme. Graikinio riešutmedžio šaknų sistema yra itin galinga: jos gali siekti iki keturių metrų gylį ir plisti į šonus net apie 20 metrų. Tai reiškia, kad medis, pasodintas arti namo, ilgainiui gali pradėti daryti spaudimą pamatams.
Specialistai rekomenduoja riešutmedį sodinti bent 8–10 metrų atstumu nuo pastatų. Kuo atstumas didesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad po keliolikos metų teks spręsti įtrūkusių sienų ar nusėdusio grunto problemas. Iš pradžių šaknų poveikis gali būti nepastebimas, tačiau laikui bėgant dirvožemis aplink pamatus gali pradėti deformuotis.
Medis, kuris gali „dirbti“ šimtmečius
Graikiniai riešutmedžiai gyvena ne dešimtmečius, o šimtmečius – neretai 300 ar net 400 metų. Per tokį laiką jų šaknys ne tik stiprėja, bet ir nuolat ieško drėgmės bei maistinių medžiagų, plisdamos vis didesniu spinduliu.
Jei medis pasodintas per arti, jis pamažu gali „judėti“ link namo konstrukcijų. Pasekmės – nuo smulkių įtrūkimų iki rimtesnių pamatų stabilumo problemų. Tokie pažeidimai dažnai priskiriami „natūraliam nusidėvėjimui“, nors tikroji priežastis gali būti visai šalia augantis medis.
Kodėl kirtimas ne visada yra greitas sprendimas
Susidūrus su problema, pirmoji mintis dažnai būna paprasta: nukirsti. Vis dėlto ekspertai ragina neskubėti. Riešutmedžio šaknys ilgus metus stabilizuoja dirvožemį, todėl staigus medžio pašalinimas gali sukelti priešingą efektą – grunto nusėdimą.
Be to, medis formuoja savitą mikroekosistemą. Jis pritraukia paukščius, vabzdžius, veikia dirvožemio struktūrą. Nukirtus brandų medį, aplinkos balansas gali pasikeisti, o kaimyniniai augalai – nusilpti dėl staiga pasikeitusių sąlygų.
Tarp agronomijos ir prietarų
Liaudies tradicijose riešutmedis dažnai laikomas ypatingu medžiu. Kai kur tikima, kad jis saugo kiemą, simbolizuoja stiprybę ir ilgaamžiškumą. Dėl to kirtimas neretai apipinamas įvairiais prietarais.
Praktikoje vis dėlto svarbiausia išlieka ne mistika, o planavimas. Tinkamai parinktas atstumas nuo pastatų leidžia džiaugtis ir pavėsiu, ir derliumi, nesibaiminant, kad po kelių dešimtmečių medis taps nematomu, bet brangiai kainuojančiu „namų priešu“.
