Pomidorai – tikri „dirvos rijikai“. Jie sparčiai auga, gausiai dera ir per vieną sezoną iš dirvožemio pasiima milžinišką kiekį maistinių medžiagų, ypač azoto, kalio ir fosforo. Rudenį nuėmus derlių lysvė gali atrodyti tvarkinga, tačiau po paviršiumi dažnai slypi kita realybė – nualinta, mikroelementų stokojanti ir ligų sukėlėjų paveikta žemė.
Daugelis sodininkų šią klaidą kartoja kasmet: pavasarį į tą pačią vietą vėl sodina pomidorus arba kitus bulvinių šeimos augalus. Rezultatas – silpnesni daigai, daugiau ligų ir mažesnis derlius.
Tačiau gera žinia ta, kad dirvą galima atkurti net per vieną sezoną. Svarbiausia – pasirinkti tinkamus augalus.
Kodėl dirva po pomidorų tampa silpnesnė?
Pomidorai turi stiprią šaknų sistemą ir aktyviai naudoja viršutinio dirvožemio sluoksnio maistines medžiagas. Be to, šiltnamyje ar toje pačioje vietoje auginami keletą metų iš eilės jie:
- išbalansuoja azoto kiekį,
- sumažina organinių medžiagų atsargas,
- padidina ligų sukėlėjų koncentraciją dirvoje.
Jei nesiimama jokių veiksmų, žemė tampa „pavargusi“. Todėl sėjomaina – ne rekomendacija, o būtinybė.
1. Ankštiniai – natūralus azoto fabrikas
Jei reikėtų pasirinkti vieną efektyviausią dirvos atkūrimo būdą, tai būtų ankštiniai augalai: pupelės, žirniai, pupos.
Jų šaknų gumbeliai kaupia azotą iš oro ir perduoda jį dirvai. Tai reiškia, kad po vieno sezono žemė tampa natūraliai praturtinta azotu – būtent tuo elementu, kurį pomidorai išnaudoja labiausiai.
Tai paprastas ir ekologiškas būdas atkurti dirvos balansą be papildomų cheminių trąšų.
2. Sideratai – greičiausias dirvos „reanimacijos“ būdas
Garstyčios, rugiai, žieminiai kviečiai ar avižos – tai vadinamieji sideratai, arba žaliosios trąšos.
Jie:
- gerina dirvos struktūrą,
- slopina piktžoles,
- mažina patogenų kiekį,
- didina organinių medžiagų kiekį.
Ypač veiksmingos garstyčios – jos ne tik greitai auga, bet ir pasižymi dezinfekuojančiu poveikiu dirvai. Įterpus žaliąją masę į žemę, mikroorganizmai pradeda aktyvų darbą, o dirvožemis atgyja.
Šiltnamiuose sideratai yra beveik privalomi, jei pomidorai auginami kasmet.
3. Šakniavaisiai – dirvos sluoksnių balansavimas
Morkos, burokėliai, ridikėliai ir šakniniai salierai auga giliau nei pomidorai. Jie pasisavina maistines medžiagas iš apatinių sluoksnių ir taip padeda subalansuoti dirvožemį.
Be to, šakniavaisiai neplatina tų pačių ligų, todėl sumažėja infekcijų rizika kitam sezonui.
Tai strategiškai protingas pasirinkimas, jei norite ne tik derliaus, bet ir ilgalaikės dirvos sveikatos.
4. Kopūstai, cukinijos ir moliūgai – saugus perėjimas
Šios daržovės nepriklauso bulvinių šeimai, todėl nesidalija tomis pačiomis ligomis su pomidorais.
Cukinijos ir moliūgai turi stiprią šaknų sistemą ir gali augti net ir šiek tiek nualintoje dirvoje, ypač jei prieš sodinimą įterpsite komposto ar perpuvusio mėšlo.
Kopūstai taip pat gerai auga po pomidorų ir padeda palaikyti dirvos struktūrą.
5. Žalumynai – greitas ir efektyvus sprendimas
Petražolės, krapai, salotos, svogūnai ar česnakai – paprastas, bet veiksmingas pasirinkimas.
Šie augalai:
- nereikalauja daug maistinių medžiagų,
- padeda stabilizuoti dirvos mikroflorą,
- puikiai tinka tiek atvirame lauke, tiek šiltnamyje.
Ypač naudinga sodinti žalumynus atvirame lauke – jie papildo dirvą azotu ir leidžia jai „pailsėti“ nuo reiklių kultūrų.
Ko jokiu būdu nesodinti?
Didžiausia klaida – po pomidorų sodinti:
- bulves,
- paprikas,
- baklažanus,
- vėl pomidorus.
Tai ta pati bulvinių šeima, turinti bendras ligas ir kenkėjus. Tokia rotacija beveik garantuoja problemas kitą sezoną.
Ar tikrai dirvą galima atkurti per vieną sezoną?
Taip – jei pasirinksite tinkamus augalus ir papildysite dirvą organinėmis medžiagomis. Ankštiniai ir sideratai gali ženkliai pagerinti dirvožemio būklę jau per vienerius metus.
Svarbiausia – neleisti žemei likti tuščiai ir laikytis sėjomainos principų.
