Krienai ant lietuviško stalo — senas, gerai pažįstamas svečias. Prie kepsnio, prie šaltų užkandžių, prie Velykų stalo. Tačiau daugelis nė nenumano, kad tai ne tik prieskoninis augalas, bet ir viena galingiausių natūralių priemonių, kurias galima rasti virtuvėje. Šimtmečiais krienai buvo naudojami kaip vaistas dar prieš atsirandant vaistinėms — ir šiandien mokslas patvirtina, ką senoliai žinojo iš patirties.
Kas yra krienai ir kodėl jie tokie stiprūs
Krienai priklauso kopūstinių šeimai — tai ta pati grupė, kuriai priklauso garstyčios, brokoliai ir ridikėliai. Išoriškai kuklus augalas su stambia šaknimi, tačiau jo sudėtis tikrai nepaprasta.
Krienų šaknys yra tikras vitaminų ir mineralų sandėlis. Jose gausu vitamino C, B komplekso vitaminų, kalcio, kalio ir geležies. Ypač išsiskiria vitamino C kiekis — jis žymiai didesnis nei daugelyje vaisių ir daržovių, kuriuos kasdien valgome. Tačiau svarbiausia — ne tik vitaminai, bet ir specifinės veikliosios medžiagos, kurių kitose daržovėse nėra.
Pagrindinė krienų veiklioji medžiaga — siniginas, kuris suskaidomas į izotiocianatus. Būtent jie suteikia krienams tą aštrų, degantį skonį — ir būtent jie atsakingi už didžiąją dalį medicininių savybių.
Kam konkrečiai padeda krienai
Imunitetui ir apsaugai nuo infekcijų
Izotiocianatai pasižymi stipriu antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu. Jie geba slopinti kenksmingų bakterijų augimą ir stiprinti organizmo natūralų atsparumą. Vitaminas C papildo šį poveikį — skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir padeda organizmui greičiau atsistatyti po ligos.
Reguliarus krienų vartojimas žiemos ir pavasario laikotarpiu — kai imuninė sistema dažnai susilpnėja — yra vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų stiprinti atsparumą peršalimui ir gripui.
Kvėpavimo takams
Tai viena labiausiai pajuntama krienų savybė — ir kiekvienas, kuris yra valgęs tikrų aštrių krienų, žino tą akimirksnį efektą. Krienai veikia kaip natūralus kvėpavimo takų valiklis: skatina gleivių pasišalinimą, palengvina kvėpavimą ir padeda esant užgulusiai nosiai, sinusų problemoms ar peršalimui.
Senojoje liaudies medicinoje krienai buvo vienas pirmųjų vaistų nuo bronchito ir užkimimo. Šiandien tai patvirtina ir moksliniai tyrimai — izotiocianatai turi ekspektorantinį poveikį, tai yra skatina gleivių išsiskyrimą.
Virškinimui ir medžiagų apykaitai
Krienai stimuliuoja virškinimo fermentų gamybą ir pagreitina medžiagų apykaitą. Būtent todėl jie tradiciškai patiekiami prie sunkių, riebalų turtingų patiekalų — prie kepsnių, šaltų mėsos užkandžių, rūkytos žuvies. Tai ne tik skonio reikalas, bet ir praktinė išmintis: krienai padeda organizmui geriau susidoroti su sunkiu maistu.
Jei po valgių dažnai jaučiamas sunkumas ar pilvo diskomfortas — verta pabandyti šiek tiek šviežių krienų prie pagrindinio patiekalo.
Uždegimui ir sąnarių skausmui
Krienai pasižymi lengvu priešuždegiminis poveikiu, kuris gali palengvinti sąnarių ir raumenų skausmą. Seniau krienų tarkuotė buvo naudojama kaip kompresai skausmingoms vietoms — tai išbandytas liaudies medicinos metodas, kuris naudotas šimtmečiais.
Šiandien kai kurie fitoterapeutai rekomenduoja krienų kompresus esant nugaros skausmui, artrituiui ar raumenų įtampai. Poveikis švelnesnis nei vaistinių preparatų, tačiau visiškai natūralus.
Ląstelių apsaugai
Antioksidantai, kurių gausu krienų šaknyse, apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamų pažeidimų. Tai svarbu tiek imunitetui, tiek bendrai organizmo sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje. Reguliarus antioksidantų vartojimas siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika ir lėtesniu senėjimo procesu.
Kaip teisingai vartoti krienus
Geriausia krienų nauda gaunama vartojant juos šviežius — terminis apdorojimas sunaikina dalį veikliųjų medžiagų, ypač izotiocianatų. Todėl marinuoti ar konservuoti krienai, nors ir skanūs, neteikia tiek naudos kiek šviežiai tarkuoti.
Šviežiai tarkuoti krienai su grietine — klasikinis ir efektyviausias variantas. Nedidelis kiekis prie pagrindinio patiekalo pakanka, kad organizmas gautų naudos.
Krienai su obuoliais — švelnesnis variantas tiems, kam gryni krienai per aštrūs. Obuolys sušvelnina aštrumą, tačiau išlaiko naudingąsias savybes.
Krienų arbata — tarkuotų krienų užplikymas karštu vandeniu su medumi ir citrina puikiai tinka peršalus ar esant sinusų problemoms. Tai vienas greičiausiai veikiančių natūralių kvėpavimo takų priemonių.
Kompresai — šviežiai tarkuotų krienų tarkuotė, suvyniota į marlę ir uždėta ant skausmingos vietos 10–15 minučių, gali palengvinti raumenų ar sąnarių skausmą. Svarbu: ilgiau nelaikyti, nes krienai gali sudirginti odą.
Kam reikėtų būti atsargesniems
Nepaisant visų privalumų, krienai tinka ne visiems. Žmonėms, sergantiems skrandžio opomis, refliuksu ar jautriu virškinimo traktu, dideliai kiekiai krienų gali sustiprinti simptomus. Tokiu atveju geriau pradėti nuo labai mažų kiekių ir stebėti organizmo reakciją.
Nėštumo metu taip pat rekomenduojama vartoti atsargiai ir nedideliais kiekiais.
Krienai ant Velykų stalo — ne tik tradicija
Velykų stalas be krienų Lietuvoje — kaip Kalėdos be eglutės. Tai tradicija, kuri išliko šimtmečius — ir ne atsitiktinai. Mūsų protėviai intuityviai žinojo, kad po ilgos žiemos ir Gavėnios pasninko organizmas reikalauja stipraus, atgaivinančio maisto.
Šiemet, dėdami krienus prie Velykų stalo, žinosite — tai ne tik skonio reikalas. Tai vienas geriausių dalykų, kurį galite padaryti savo organizmui tą dieną.
