Jei norite, kad kepta vištiena būtų sultingesnė, minkštesnė ir kur kas sodresnio skonio, vienas paprasčiausių sprendimų yra ją pasūdyti iš anksto. Būtent šis, iš pirmo žvilgsnio visai nedidelis žingsnis dažnai lemia, ar mėsa bus sausa ir blanki, ar tokia, kurią norėsis gaminti dar kartą.
Nors kepta vištiena dažnai atrodo kaip vienas paprasčiausių patiekalų, būtent ji geriausiai parodo, kaip daug virtuvėje reiškia detalės. Iš išorės viskas gali atrodyti beveik taip pat, tačiau paragavus skirtumas tarp tiesiog iškeptos ir tinkamai paruoštos vištienos tampa akivaizdus. Vienas veiksmingiausių triukų, kurį rekomenduoja daugelis patyrusių virėjų, yra vadinamasis sausasis sūdymas. Tai reiškia, kad visa vištiena gerai įtrinama druska ir kelioms valandoms arba net visai nakčiai paliekama šaldytuve.
Šis būdas vertinamas ne be priežasties. Druska per laiką įsiskverbia giliau į mėsą, padeda jai geriau išlaikyti drėgmę kepimo metu ir sustiprina natūralų skonį. Dėl to iškepusi vištiena būna ne tik skanesnė, bet ir daug sultingesnė. Tai vienas tų atvejų, kai rezultatas priklauso ne nuo sudėtingo marinato ar brangių ingredientų, o nuo kantrybės ir teisingo paruošimo.
Kai kurie virtuvės profesionalai žengia dar vieną žingsnį ir renkasi klasikinį sūdymą, kai vištiena kurį laiką mirkoma vandens, druskos ir prieskonių mišinyje. Toks metodas veikia mėsos baltymų struktūrą, todėl kepdama ji praranda mažiau skysčių ir išlieka minkšta. Šefo Mike’o Davieso teigimu, būtent tai padeda išgauti sodresnę tekstūrą ir tolygesnį skonį, ypač kai norisi, kad mėsa būtų ne tik gražiai apskrudusi, bet ir iš tiesų maloni valgyti.
Dar daugiau skonio galima sukurti pasitelkus labai paprastus priedus. Sviestas, citrina ir česnakas jau seniai laikomi klasika, kuri puikiai dera su vištiena. Gordonas Ramsay rekomenduoja aromatinius ingredientus dėti į vištienos vidų arba pakišti po oda, kad kepant jų skonis ir kvapas pasiskirstytų tolygiai. Toks sprendimas leidžia išgauti sodresnį, gilesnį skonį, tačiau neužgožia pačios mėsos.
Svarbu ir tai, kas vyksta jau po kepimo. Daugelis nori vištieną pjaustyti vos ištraukus iš orkaitės, tačiau būtent čia dažnai padaroma klaida. Mėsai reikia kelių minučių poilsio, kad sultys tolygiai pasiskirstytų viduje. Jei ją perpjausite per anksti, dalis drėgmės tiesiog ištekės, o pati tekstūra bus sausesnė. Kartais atrodo, kad būtent kepimas yra svarbiausia dalis, tačiau galutinį rezultatą dažnai užbaigia būtent šis paskutinis etapas.
Todėl visa paslaptis slypi ne sudėtinguose triukuose, o labai aiškiame derinyje: paprastas ingredientas, kaip druska, ir teisinga technika. Išankstinis sūdymas, šiek tiek aromatinių priedų ir trumpas poilsis po kepimo gali paversti visai paprastą vištieną patiekalu, kuris skoniu primena restoraną. Ir būtent todėl šis metodas taip dažnai vadinamas vienu efektyviausių – jis nereikalauja daug pastangų, bet rezultatą pajusite nuo pirmo kąsnio.
