Sąskaitos už elektrą

Ne šaldytuvas ir ne lemputės: štai kuris prietaisas namuose tyliai sudegina dešimtis eurų ir išpučia jūsų elektros sąskaitą

6 min. skaitymo

Kai žmonės gauna didesnę elektros sąskaitą, labai dažnai pirmiausia pradeda taupyti ten, kur poveikis mažiausias. Išsuka lemputę koridoriuje, iš rozetės traukia telefono įkroviklį, rečiau jungia televizorių fonui ir galvoja, kad štai dabar jau tikrai pamatys skirtumą. Tačiau tikroji problema dažniausiai slypi visai ne ten. Elektros sąskaitas Lietuvoje labiausiai augina ne smulkūs prietaisai, o tie, kurie šildo: vandenį, orą, maistą ar drabužius.

Būtent todėl žmonės kartais nuoširdžiai nesupranta, kodėl mėnesio gale sąskaita atrodo beveik dvigubai didesnė. Jie gyvena „lyg ir taupiai“, bet namuose tyliai dirba keli tikri elektros rijikai, kurie suvalgo daug daugiau nei visi tie smulkūs prietaisai kartu sudėjus. O kai elektra kainuoja apie 25 euro centus už kilovatvalandę, skirtumas labai greitai pasidaro skausmingai matomas.

Didžiausias elektros rijikas dažniausiai yra tas, apie kurį mažiausiai galvojate

Didžiausią smūgį sąskaitai dažniausiai suduoda elektrinis šildymas ir vandens šildymas. Kitaip tariant, jei namuose yra elektrinis radiatorius, šildytuvas, boileris ar dažnai naudojamas oro kondicionierius šildymo režimu, būtent ten ir dingsta didelė dalis pinigų. Tokie prietaisai per valandą gali sunaudoti tiek elektros, kiek smulkesni įrenginiai kartais nesunaudoja per visą dieną.

Žmonės labai dažnai nuvertina ir orkaitę, džiovyklę bei kaitlentę. Jie galvoja, kad šie prietaisai juk neveikia visą laiką, todėl negali būti tokie „brangūs“. Tačiau problema ta, kad net ir kelios valandos per savaitę su galingu šildančiu įrenginiu labai greitai susideda į nemeną sumą.

Pavyzdžiui, elektrinis radiatorius, turintis 2 kW galią, jei veikia po 5 valandas per dieną, per mėnesį sunaudos apie 300 kWh. Esant 0,25 euro už kWh kainai, tai reiškia net 75 eurus. Ir čia kalba tik apie vieną prietaisą.

Kodėl šaldytuvas dažnai apkaltinamas be reikalo

Šaldytuvas veikia ištisą parą, todėl žmonėms atrodo, kad būtent jis turėtų būti didžiausias kaltininkas. Bet realybėje modernūs šaldytuvai dažnai yra daug taupesni nei senesni įpročiai manyti. Taip, jis elektros sunaudoja nuolat, bet daugeliu atvejų jo mėnesio kaina vis tiek būna gerokai mažesnė nei boilerio ar elektrinio šildytuvo.

Tai nereiškia, kad šaldytuvas nieko nekainuoja. Tiesiog jis labai retai tampa ta priežastimi, dėl kurios sąskaita išauga iki „kosminės“. Jei norite rasti tikrąjį pinigų rijiką, pirmiausia žiūrėkite ne į tai, kas dirba nuolat tyliai, o į tai, kas gamina šilumą.

Kokie prietaisai sunaudoja daugiausiai elektros?
Kokie prietaisai sunaudoja daugiausiai elektros?

Kiek kuris prietaisas gali kainuoti per mėnesį

Kad būtų aiškiau, štai orientacinė lentelė, kiek skirtingi prietaisai gali kainuoti per mėnesį, jei elektra kainuoja 0,25 euro už kWh.

Prietaisas Tipinis galingumas / sąnaudos Naudojimo pavyzdys Sąnaudos per mėnesį Kaina per mėnesį
Elektrinis radiatorius 2 kW 5 val. per dieną 300 kWh 75,00 €
Boileris 2 kW 3 val. per dieną 180 kWh 45,00 €
Oro kondicionierius šildymo režimu 1,5 kW 6 val. per dieną 270 kWh 67,50 €
Elektrinė orkaitė 2,5 kW 1 val. per dieną 75 kWh 18,75 €
Džiovyklė 2,5 kWh vienam ciklui 12 kartų per mėnesį 30 kWh 7,50 €
Indaplovė 1,2–1,5 kWh vienam ciklui 20 kartų per mėnesį 30 kWh 7,50 €
Skalbimo mašina 0,8–1,2 kWh vienam ciklui 20 kartų per mėnesį 20 kWh 5,00 €
Elektrinis virdulys 2 kW 10 min. per dieną 10 kWh 2,50 €
Šaldytuvas ~1 kWh per dieną visą mėnesį 30 kWh 7,50 €
Televizorius 0,1 kW 5 val. per dieną 15 kWh 3,75 €

Šita lentelė labai aiškiai parodo vieną dalyką: dideles sąskaitas dažniausiai sukuria ne daug mažų įrenginių, o keli galingi prietaisai. Ir dažniausiai tai yra tie, kurie susiję su šiluma.

Kas labiausiai išpučia sąskaitas Lietuvoje

Lietuvoje ypač didelę įtaką turi boileriai ir papildomi elektriniai šildytuvai. Ypač senesniuose būstuose arba ten, kur žmonės vandeniui šildyti neturi pigesnės alternatyvos. Dar vienas labai dažnas scenarijus – pereinamasis sezonas, kai centrinio šildymo jau neužtenka arba jo dar nėra, ir tada namuose tyliai pradeda dirbti elektriniai radiatoriai, pūtikai ar kondicionieriai šildymo režimu.

Žmonės dažnai to net nefiksuoja. Atrodo, kad šildytuvas veikė tik vakarais, boileris juk irgi ne kiaurą parą, orkaitė tik vakarienei. Bet mėnesio gale paaiškėja, kad būtent tie „tik trumpam“ ir suvalgė didžiausią dalį elektros.

Kur taupyti iš tikrųjų apsimoka

Jei norite realiai sumažinti sąskaitą, reikia pradėti ne nuo smulkmenų, o nuo didžiųjų vartotojų. Pirmiausia verta pasižiūrėti, kiek laiko dirba boileris, ar jis nenustatytas per karštai, ar nereikia jo laikyti įjungto visą laiką. Toliau – elektriniai šildytuvai. Jei toks įrenginys dirba kasdien, būtent jis labai dažnai tampa pagrindiniu kaltininku.

Taip pat verta peržiūrėti, kaip naudojate orkaitę ir džiovyklę. Ne todėl, kad jų negalima jungti, o todėl, kad šie prietaisai turi labai aiškią kainą. Kai pradedi matyti ne tik mygtuką „įjungti“, bet ir eurus už ciklą, įpročiai dažnai keičiasi savaime.

Tikroji problema nėra lemputės

Lemputes, žinoma, verta keisti į taupesnes. Bet jei tuo pat metu namuose kasdien po kelias valandas dirba elektrinis radiatorius ar senas boileris, taupymas ant apšvietimo bus tik lašas jūroje. Būtent čia daug žmonių ir apsigauna: jie stengiasi taupyti ten, kur lengviausia, o ne ten, kur poveikis didžiausias.

Todėl jei sąskaitos už elektrą atrodo per didelės, ieškoti reikia ne staline lempa apšviestame kambaryje, o ten, kur namuose gaminama šiluma. Labai dažnai būtent ten tyliai ir dingsta dešimtys eurų, kurių vėliau visi taip nuoširdžiai ieško savo banko sąskaitoje.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti šiuo straipsniu
Komentarų: 0