Audra dažnai atrodo graži tik tol, kol ją stebime pro langą. Tačiau kai perkūnija užklumpa paplūdimyje, miške, sode, ant dviračio ar kelionėje, ji per kelias minutes gali tapti rimtu pavojumi. Žaibas, stiprus vėjas, liūtis ir krentantys medžiai nėra tik nemalonus oras – tai situacijos, kuriose labai svarbu žinoti, ką daryti ir ko jokiu būdu nedaryti.
Pirmas ženklas – griaustinis: nelaukite, kol pradės lyti
Daugelis žmonių audrą pradeda vertinti rimtai tik tada, kai prapliumpa lietus. Tai klaida. Pavojus atsiranda jau tada, kai išgirstate griaustinį.
Paprasta taisyklė labai aiški: jei girdite griaustinį, audra jau pakankamai arti, kad žaibas keltų grėsmę. Net jei virš jūsų dar šviečia saulė, o lietaus lašų nėra, perkūnija gali būti arčiau, nei atrodo.
Audros artumą galima įvertinti pagal laiką tarp žaibo blyksnio ir griaustinio. Jei po blyksnio griaustinis pasigirsta tik po kelių dešimčių sekundžių, audra dar tolėliau. Jei garsas ateina po kelių sekundžių arba beveik iškart, pavojus labai arti.
Tačiau nereikia laukti paskutinės akimirkos. Išgirdus griaustinį, reikėtų nutraukti veiklą lauke: maudynes, deginimąsi, važiavimą dviračiu, darbą sode, žvejybą, žygį, sportą ar pasivaikščiojimą atviroje vietoje.
Į lauką saugiausia grįžti tik tada, kai nuo paskutinio griaustinio praėjo maždaug 30 minučių. Tai vadinama viena praktiškiausių audros saugumo taisyklių, nes daug nelaimių nutinka ne audros viduryje, o jos pradžioje arba pabaigoje, kai žmonės per anksti atsipalaiduoja.
Saugiausia vieta – tvirtas pastatas arba automobilis
Audros metu geriausia slėptis tvirtame mūriniame pastate. Tai gali būti namas, parduotuvė, kavinė, viešbutis, degalinė, traukinių stotis ar kita uždara patalpa. Svarbu ne tik įeiti į vidų, bet ir laikytis atokiau nuo langų, durų, balkonų ir didelių metalinių konstrukcijų.
Jeigu netoliese nėra pastato, saugi priedanga gali būti automobilis. Tačiau jis turi būti uždarytais langais ir stovėti ne po medžiu, ne po elektros stulpu, ne prie reklaminio skydo ir ne vietoje, kur gali kauptis vanduo.
Automobilis audros metu dažnai yra geresnis pasirinkimas nei pavėsinė, autobusų stotelė, palapinė, medinė pašiūrė ar paplūdimio skėtis. Pastarieji gali sukurti klaidingą saugumo jausmą, bet nuo žaibo ar stipraus vėjo jie realiai neapsaugo.
Būdami automobilyje nelieskite metalinių kėbulo dalių, neatidarinėkite langų ir nelipkite lauk, kol audra nepraeina. Jei šalia matote pavojingai siūbuojančius medžius, geriau, jei įmanoma saugiai, perstatyti automobilį į atviresnę, bet ne aukščiausią vietą, toliau nuo galimų krentančių šakų.
Jei audra užklupo atviroje vietoje
Viena pavojingiausių situacijų – būti atviroje vietoje: pievoje, lauke, plačiame paplūdimyje, ant kalvos ar kitoje vietoje, kur aplink nėra pastatų.
Svarbiausia taisyklė: nebūkite aukščiausias taškas aplinkoje. Nestovėkite išsitiesę, nebėkite chaotiškai, nemojuokite metaliniais daiktais ir negulkite ant žemės.
Jei nėra kur pasislėpti, susiraskite žemesnę vietą, pritūpkite, suglauskite kojas, apkabinkite kelius rankomis ir nuleiskite galvą. Taip sumažinate kūno aukštį ir sąlytį su žeme.
Kodėl negalima gultis ant žemės? Todėl, kad žaibui trenkus netoliese, elektros srovė gali sklisti žeme. Kuo didesnis kūno plotas liečia žemę, tuo didesnė rizika.
Jei esate grupėje, nestovėkite susiglaudę. Žmonės turėtų išsiskirstyti bent kelių metrų atstumu vienas nuo kito. Taip sumažinama rizika, kad vienas žaibo smūgis paveiks visą grupę, o dalis žmonių galės padėti nukentėjusiajam.
Vanduo ir audra – ypač pavojingas derinys
Perkūnijos metu būtina nedelsiant išeiti iš vandens. Tai galioja jūrai, ežerams, upėms, tvenkiniams, baseinams, baidarėms, valtims, irklentėms ir banglentėms.
Vanduo gerai praleidžia elektrą, todėl žaibuojant būti vandenyje ar visai šalia jo yra itin rizikinga. Net jei žaibas trenkia ne tiesiai į žmogų, o į vandenį ar netoliese esančią vietą, pavojus gali būti labai didelis.
Paplūdimyje nereikėtų slėptis po skėčiu, šalia metalinių konstrukcijų, gelbėtojų bokštelių, pavienių medžių ar laikinų stoginių. Jei yra pastatas, kavinė, viešbutis, automobilis ar autobusas – kuo greičiau eikite ten.
Jei saugios priedangos nėra, pasitraukite kuo toliau nuo vandens, venkite aukščiausių vietų ir pritūpkite ant kuo sausesnio paviršiaus.
Labai svarbu apie tai kalbėti vaikams. Jie dažnai mano, kad jei lietus dar neprasidėjo, maudytis galima. Tačiau perkūnijos metu sprendimą reikia priimti ne pagal lietų, o pagal griaustinį.
Miške saugu ne visur
Dalis žmonių mano, kad miškas audros metu yra gera priedanga, nes medžiai tarsi „apsaugo“ nuo žaibo. Tai tik iš dalies tiesa.
Didžiausia klaida – slėptis po aukštu, vienišu medžiu arba stovėti prie medžio kamieno. Žaibas dažnai trenkia į aukščiausius objektus, o žmogus, esantis šalia, gali nukentėti net jei smūgis nepataiko tiesiai į jį.
Miške reikėtų vengti pavienių aukštų medžių, miško pakraščių, atvirų aikštelių, metalinių tvorų ir šlapių medžių kamienų. Jei įmanoma, geriau pasitraukti į žemesnę, tankesnę miško dalį, bet nesiremti į medžius.
Dar viena rizika miške – stiprus vėjas. Audra gali laužyti šakas ir versti medžius. Todėl net jei žaibo pavojus atrodo mažesnis, krentančios šakos gali sužeisti ne mažiau pavojingai.
Jei matote, kad vėjas stiprėja, girdisi traškesys, medžiai smarkiai linksta, ieškokite kuo saugesnės vietos, toliau nuo pavienių senų ar sausų medžių.
Kalnuose audra ypač pavojinga
Lietuvoje kalnų neturime, bet daug lietuvių keliauja po Tatrus, Alpes, Norvegiją ar kitas kalnuotas vietoves. Ten audra gali būti ypač pavojinga, nes oras keičiasi labai greitai, o žmogus dažnai atsiduria atviroje, aukštoje vietoje.
Jeigu kalnuose artėja audra, reikia kuo greičiau leistis nuo viršūnių, kalnagūbrių ir atvirų perėjų. Venkite metalinių grandinių, turėklų, virvių ir šlapių uolų. Nesislėpkite po uolų atbrailomis, jei jos šlapios ar nesaugios.
Jei nusileisti neįmanoma, stenkitės atsitraukti nuo aukščiausios vietos. Galima atsisėsti ant kuprinės be metalinių dalių, kojas laikyti kuo arčiau savęs ir kuo mažiau liestis su žeme.
Kalnuose labai svarbu neignoruoti prognozių. Jei numatoma perkūnija, geriau keisti maršrutą ar išeiti labai anksti, nei rizikuoti būti ant keteros per audrą.
Ką daryti namuose per audrą
Namuose per audrą paprastai esame saugesni, bet tai nereiškia, kad galima elgtis bet kaip. Pirmiausia uždarykite langus ir duris, nuo balkonų ar palangių nuimkite daiktus, kuriuos gali nupūsti vėjas: vazonus, kėdes, džiovyklas, lengvus dekorus.
Verta pasirūpinti, kad telefonas būtų įkrautas, o namuose būtų žibintuvėlis, nes audros metu gali dingti elektra. Jei turite lauko gyvūnų, pasirūpinkite, kad jie būtų saugioje vietoje.
Per perkūniją geriau nesinaudoti laidiniu telefonu, neliesti laidų, elektros lizdų, į tinklą įjungtų prietaisų. Taip pat verta atjungti jautresnę techniką: televizorių, kompiuterį, modemą, įkroviklius.
Svarbu žinoti ir dar vieną dalyką: per audrą geriau atidėti dušą, vonią, indų plovimą ar skalbimą. Žaibas gali patekti į pastatą per elektros ar vandentiekio sistemas, ypač senesniuose namuose. Rizika nėra kasdienė, bet ji reali, todėl saugiau palaukti, kol audra praeis.
Laikykitės atokiau nuo langų, balkonų, židinių, radiatorių ir betoninių sienų, jei jose gali būti metalinių konstrukcijų.
Mobilusis telefonas žaibo nepritraukia
Vienas populiarus mitas teigia, kad mobilusis telefonas pritraukia žaibą. Pats telefonas žaibo nepritraukia. Jį saugu naudoti norint paskambinti pagalbos tarnyboms, patikrinti orų prognozę ar susisiekti su artimaisiais.
Tačiau yra svarbi sąlyga: nenaudokite telefono, kai jis prijungtas prie įkroviklio. Pavojus susijęs ne su pačiu telefonu, o su tuo, kad jis tuo metu prijungtas prie elektros tinklo.
Taip pat audros metu nereikėtų stovėti atviroje vietoje vien tam, kad nufotografuotumėte žaibą ar nufilmuotumėte įspūdingą vaizdą. Socialiniams tinklams skirtas kadras nevertas rizikos.
Po audros pavojus ne visada iš karto baigiasi
Kai audra nutolsta, žmonės dažnai skuba išeiti į lauką apžiūrėti žalos. Tačiau ir po audros reikia būti atsargiems.
Venkite nutrūkusių elektros laidų, palinkusių medžių, nulūžusių šakų, apsemtų vietų, pažeistų stogų ar konstrukcijų. Jei matote ant kelio užvirtusį medį ar laidus, nebandykite patys šalinti pavojaus – praneškite atsakingoms tarnyboms.
Jeigu audros metu kas nors nukentėjo nuo žaibo, svarbu žinoti: žmogus po žaibo smūgio nėra „įelektrintas“. Jam galima ir reikia padėti. Kuo greičiau kvieskite pagalbą, o jei žmogus nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą, jei mokate tai daryti.
Svarbiausia taisyklė – nelaukti paskutinės minutės
Audros pavojus dažnai prasideda anksčiau, nei atrodo. Griaustinis jau yra pakankamas įspėjimas. Jei jį girdite, nutraukite veiklą lauke ir ieškokite saugios vietos.
Nesimaudykite, nestovėkite po medžiais, nebūkite atvirose vietose, nesislėpkite po skėčiais ar pavėsinėmis, nelieskite metalinių konstrukcijų ir neignoruokite prognozių.
Audra gali būti graži, bet ji nėra pramoga. Ji ne visada duoda antrą šansą.
Kartais gyvybę išsaugo ne drąsa, o paprastas sprendimas: išeiti iš vandens, nulipti nuo dviračio, užsidaryti automobilyje, grįžti namo ar palaukti pusvalandį ilgiau.
Ir būtent tokie sprendimai audros metu yra protingiausi.
