Obuolį nuplauname po čiaupu, kartais dar patriname ranka ir ramiai sau galvojame, kad viskas gerai. Kiti dar pamirko vaisius sodos tirpale, nes taip kažkur skaitė internete. Skamba pažįstamai? Problema ta, kad toks „apsidraudimas“ dažnai labiau ramina sąžinę, o ne iš tikrųjų išsprendžia problemą. Naujas Kanados mokslininkų darbas rodo, kad vien vandens gali nepakakti, jei norime nuo vaisių pašalinti kuo daugiau pesticidų likučių. Britų Kolumbijos universiteto tyrėjai sukūrė naują natūralų ploviklį, kuris laboratorinėmis sąlygomis nuo vaisių paviršiaus pašalino iki 96 proc. pesticidų likučių ir kartu padėjo ilgiau išlaikyti vaisius šviežius.
Visa šio atradimo esmė slypi ne kokioje nors egzotiškoje chemijoje, o gana paprastose medžiagose. Mokslininkai naudojo krakmolo nanodaleles, geležį ir tanino rūgštį. Tanino rūgštis yra ta pati augalinė medžiaga, kuri arbatą ar vyną daro šiek tiek aitrius. Kai geležis ir tanino rūgštis susijungia su krakmolo dalelėmis, susiformuoja tarsi lipni mikroskopinė „kempinė“, kuri prisikabina prie pesticidų ir padeda juos nuplėšti nuo vaisiaus paviršiaus. Tyrime buvo bandoma pašalinti tris įprastai naudojamus pesticidus nuo obuolių, o rezultatai pasirodė gerokai geresni nei įprasto plovimo vandeniu.
Ne tik nuplauna, bet ir padeda vaisiams ilgiau išlikti šviežiems
Įdomiausia tai, kad šis ploviklis veikia ne vien kaip „valiklis“. Po apdorojimo ant vaisiaus lieka labai plona, valgoma ir beveik nematoma apsauginė plėvelė. Ji padeda lėčiau prarasti drėgmę, stabdo browningą, tai yra patamsėjimą, ir slopina kai kurių bakterijų dauginimąsi. UBC ir „Phys.org“ pateikti rezultatai rodo, kad apdorotos vynuogės kambario temperatūroje išliko geros būklės iki 15 dienų, o pjaustyti obuoliai daug lėčiau rudo. Kitaip tariant, kalbame ne tik apie švaresnį vaisių, bet ir apie mažesnę tikimybę, kad jis po poros dienų bus išmetamas lauk.
Tai labai praktiška žinia, ypač dabar, kai maisto kainos aukštos, o švieži vaisiai namuose kartais sugenda greičiau, nei spėjame juos suvalgyti. Tyrėjai pabrėžia, kad jų tikslas buvo sukurti saugų, biologiškai skaidų ir nebrangų sprendimą. Ankstyvi skaičiavimai rodo, kad pramoniniame mastelyje toks apdorojimas galėtų kainuoti vos kelis euro centus vienam obuoliui. Taigi kalbama ne apie prabangų technologinį eksperimentą, o apie dalyką, kuris ateityje galėtų būti naudojamas gana plačiai.
Ko nereikėtų daryti namuose
Ir štai čia svarbiausia vieta, kur žmonės gali suklysti. Perskaičius apie krakmolą, geležį ir taninus, gali kilti mintis: gal užtektų namuose sumaišyti bulvių krakmolą su stipria arbata ir gauti panašų rezultatą? Deja, ne. Mokslininkų sukurtas mišinys veikia todėl, kad kalbama ne apie paprastą virtuvinį mišinį, o apie tiksliai paruoštas nanodaleles ir kruopščiai suderintas proporcijas. Tyrime naudotos specialiai sukurtos dalelės, o ne tiesiog „krakmolas iš pakelio“. Tad namų eksperimentai čia greičiausiai duotų ne mokslo stebuklą, o tiesiog lipnų vaisių.
Kol kas ši technologija dar tik ruošiama platesniam naudojimui. Tyrėjai kalba apie galimą pramoninį pritaikymą prieš vaisiams patenkant į parduotuves, o ateityje gali atsirasti ir namų vartojimui pritaikytų formų, pavyzdžiui, purškalo ar tirpios priemonės. Tačiau kol tokio produkto parduotuvėse dar nėra, paprasčiausias ir vis dar rekomenduojamas būdas lieka senas geras plovimas vandeniu ir kruopštus trynimas rankomis. Tai nėra idealu, bet kol kas tai realiausias variantas namuose.
