Dar visai neseniai 99942 Apophis buvo vadinamas vienu labiausiai nerimą kėlusių asteroidų, tačiau šiandien astronomai kalba daug ramiau: susidūrimo su Žeme pavojaus nėra. Vis dėlto šis kosminis kūnas išlieka išskirtinis dėl kitos priežasties — 2029 metų balandžio 13 dieną jis praskries taip arti mūsų planetos, kaip tokio dydžio asteroidai priartėja itin retai. Jis pralėks maždaug 32 tūkstančių kilometrų atstumu nuo Žemės, tai yra gerokai arčiau nei Mėnulis ir net arčiau nei dalis palydovų orbitose aplink mūsų planetą.
Skamba grėsmingai, bet šįkart kalbama ne apie katastrofą, o apie labai retą ir įspūdingą dangaus reginį. Kitaip tariant, Apophis neatsitrenks į Žemę, tačiau jo artumas kosminiais mastais bus tikrai neeilinis. Būtent todėl apie jį ir vėl tiek daug kalbama – ne dėl tiesioginio pavojaus, o dėl to, kad tai bus vienas įspūdingiausių artimo asteroido praskriejimų, kuriuos žmonija galės stebėti iš anksto žinodama tikslią datą.
Kodėl apie Apophis tiek kalbama jau daugelį metų
Apophis buvo atrastas 2004 metais ir iš pradžių tikrai sukėlė daug nerimo. Tuomet pirmieji skaičiavimai rodė, kad ateityje egzistuoja šiokia tokia rizika, jog jis gali susidurti su Žeme. Būtent dėl to jo vardas greitai apskriejo pasaulį ir ilgam įsitvirtino tarp garsiausių asteroidų. Tačiau laikui bėgant, kai astronomai sukaupė daugiau duomenų ir daug tiksliau apskaičiavo jo orbitą, paaiškėjo, kad artimiausią šimtmetį jis mūsų planetai negrasina.
Vis dėlto jo istorija tuo nesibaigė. Net ir tada, kai susidūrimo scenarijus buvo atmestas, Apophis liko labai svarbus dėl savo neįprastai artimo priartėjimo. Tokie įvykiai pasitaiko labai retai, ypač kai kalbama apie tokio dydžio objektą. Todėl dabar mokslininkai ir dangaus stebėtojai laukia ne pavojaus, o retos progos pamatyti asteroidą beveik kosminėje kaimynystėje.
Ar jį bus galima pamatyti Lietuvoje
Gera žinia ta, kad Europa pateks tarp palankių regionų šiam įvykiui stebėti. Jei orai bus geri, 2029 metų balandžio 13-ąją Apophis turėtų būti matomas ir iš Lietuvos. Ir būtent tai šį įvykį daro tokį ypatingą — kalbama ne apie objektą, kurį pamatys tik observatorijos ar profesionalūs astronomai, o apie asteroidą, kurį, palankiomis sąlygomis, galės stebėti ir paprasti žmonės.
Žinoma, visada daug kas priklausys nuo oro, debesuotumo ir šviesos taršos. Miestuose stebėti gali būti sunkiau, o toliau nuo ryškių gatvių žibintų reginys turėtų būti įspūdingesnis. Tačiau pati mintis, kad kelių šimtų metrų dydžio asteroidas bus matomas plika akimi, jau savaime skamba kaip kažkas neįprasto.
Koks jis iš tikrųjų didelis
Apophis nėra mažas akmenukas, pralekiantis kažkur kosmose. Tai didelis, rimtas objektas, kurio skersmuo siekia maždaug kelis šimtus metrų. Kitaip tariant, kalbame apie asteroidą, kuris tikrai pakankamai didelis, kad susidūrimo atveju sukeltų milžiniškas pasekmes. Būtent dėl to jis kadaise taip ir išgąsdino mokslininkus bei visuomenę.
Tačiau šiuo atveju svarbiausia suprasti vieną dalyką: didelis dydis dar nereiškia, kad pavojus neišvengiamas. 2029 metų praskriejimas bus labai artimas, bet saugus. Ir nors pavadinimas „Chaoso dievas“ skamba taip, lyg reikėtų ruoštis blogiausiam, iš tikrųjų šiandien Apophis labiau yra mokslinis ir vizualinis įvykis nei reali grėsmė.
Kodėl šis praskriejimas toks svarbus mokslininkams
Mokslininkams tokia proga yra tikras lobis. Kai asteroidas taip arti priartėja prie Žemės, galima daug tiksliau stebėti jo formą, paviršių, sukimąsi ir tai, kaip jį paveikia mūsų planetos gravitacija. O būtent tai yra labai vertinga informacija, nes leidžia geriau suprasti, kaip elgiasi tokie kūnai ir kaip jie galėtų būti tiriami ar net nukreipiami ateityje, jei kada nors to iš tikrųjų prireiktų.
Manoma, kad Žemės gravitacija per šį praskriejimą šiek tiek pakeis Apophis orbitą. Tai irgi viena priežasčių, kodėl visas pasaulis stebės šį įvykį itin atidžiai. Iš esmės mokslininkai turės retą progą pamatyti, kaip didelis asteroidas reaguoja į tokį artimą susitikimą su planeta.
Kodėl jis vadinamas „Chaoso dievu“
Pavadinimas Apophis kilo iš senovės Egipto mitologijos. Tai buvo chaoso, tamsos ir grėsmės simbolis, todėl vardas asteroidui tiko tobulai — bent jau tada, kai jis atrodė kaip potenciali grėsmė Žemei. Dėl to ir šiandien antraštėse jis dažnai vadinamas „Chaoso dievu“.
Toks pavadinimas, žinoma, labai dėkingas skambioms naujienoms. Tačiau tikrovėje šiandien svarbiausia ne bauginantis vardas, o faktas, kad jis nepraskries tam, kad sunaikintų, o tam, kad nustebintų. Tai bus vienas iš tų retų atvejų, kai kosmosas leis žmonėms gana tiesiogiai pajusti, kokie dideli objektai juda visai netoli mūsų planetos.
Ką svarbiausia prisiminti
Didžiausia klaida būtų supainioti artumą su pavojumi. Taip, Apophis priartės labai arti. Taip, toks įvykis yra itin retas. Tačiau ne, tai nereiškia, kad Žemei gresia smūgis. 2029 metų balandžio 13 diena greičiau bus ne katastrofos, o istorinio dangaus reginio diena.
Todėl visas šios istorijos įdomumas slypi būtent čia: objektas, kuris kadaise buvo laikytas viena rimčiausių grėsmių, po kelerių metų taps vienu įspūdingiausių reginių danguje. Ir jei Lietuvoje tą vakarą dangus bus giedras, daugelis galės patys savo akimis pamatyti, kaip arti mūsų planetos gali praskrieti tikras kosminis milžinas.
