Asteroidas „Apophis“ 2029 metais praskris arčiau nei kai kurie palydovai: ką apie tai sako astronomai

2029 metų balandžio 13-osios vakarą asteroidas „Apophis“ pralėks pro Žemę maždaug 32 tūkst. kilometrų atstumu – arčiau nei skrieja dalis palydovų. Skamba kaip katastrofos scenarijus, tačiau astronomų žinia aiški: į Žemę jis neatsitrenks.

Maždaug 340 metrų skersmens kosminis kūnas bus toks ryškus, kad, esant tinkamoms sąlygoms, jį kai kur bus galima įžiūrėti plika akimi. Tai retas atvejis, kai didelis asteroidas praskrieja taip arti, o žmonėms belieka ne slėptis, bet pakelti akis į dangų.

Penktadienio vakaras, kai dangus primins apie kosmoso mastą

„Apophis“ Žemę pasieks 2029 metų balandžio 13 dieną, penktadienį. Vien sutapimas su penktadieniu, tryliktąja mėnesio diena, paskatino ne vieną niūresnę antraštę, tačiau šioje istorijoje datos mistika neturi jokios reikšmės.

Artimiausiu momentu asteroidas praskries žemiau už geostacionarius palydovus, kurie nuo Žemės nutolę apie 36 tūkst. kilometrų. Vis dėlto tai nereiškia, kad jis lėks tarp palydovų ar kels jiems tiesioginį pavojų: kosmosas net ir tokiame aukštyje yra milžiniškas, o konkretus „Apophis“ kelias yra stebimas ir skaičiuojamas.

Iš pradžių toks artimas prasilenkimas daug kam atrodė neraminantis. Atradus asteroidą 2004 metais, ankstyvieji skaičiavimai buvo palikę labai mažą susidūrimo tikimybę. Vėlesni, tikslesni stebėjimai šią grėsmę paneigė.

Kodėl astronomai nebemato smūgio grėsmės

Asteroidų trajektorijos tikslinamos ne iš vienos nuotraukos ir ne iš vieno stebėjimo. Mokslininkai ilgą laiką fiksuoja objekto padėtį, jo judėjimą ir Saulės sistemos kūnų gravitacinį poveikį, todėl su kiekvienu papildomu matavimu galima tiksliau apskaičiuoti, kur jis bus po metų ar kelių dešimtmečių.

„Apophis“ atveju pakako daugiau duomenų, kad ankstesnis nerimas išnyktų. Astronomai yra atmetę susidūrimo su Žeme galimybę per 2029 metų praskriejimą, o taip pat ir per vėlesnius artimus jo sugrįžimus artimiausioje ateityje.

Didžiausia šio įvykio vertė bus ne baimė, o galimybė tyrinėti. Toks didelis asteroidas priartės pakankamai arti, kad mokslininkai galėtų išsamiau nagrinėti jo formą, sukimąsi, paviršių ir tai, kaip Žemės gravitacija pakeičia jo judėjimą.

Asteroidas „Apophis“ 2029 metais praskris arčiau nei kai kurie palydovai: ką apie tai sako astronomaiNuotrauka: Pexels / Thirdman

Ar „Apophis“ bus matomas iš Lietuvos?

Ar asteroidą pavyks pamatyti iš konkrečios vietos, priklausys nuo jo padėties danguje, paros meto ir, žinoma, debesų. „Apophis“ trumpam gali tapti matomas plika akimi kai kuriose pasaulio vietose, tačiau tai nebus didelis, akivaizdus šviesulys, kurį neįmanoma supainioti su žvaigžde.

Norintiems jį stebėti reikės sekti artėjant 2029-iesiems paskelbtą tikslią informaciją apie matomumą Lietuvoje. Net paprasti žiūronai ar nedidelis teleskopas gali būti naudingesni už bandymą spėlioti, kuri iš daugybės dangaus švieselių tą vakarą juda.

• Stebėjimui rinktis vietą toliau nuo miesto šviesų.
• Kelias dienas prieš praskriejimą pasitikrinti astronominių organizacijų skelbiamą laiką ir kryptį.
• Jei naudojami žiūronai ar teleskopas, prieš tai susipažinti su jų naudojimu tamsoje.
• Nesitikėti dramatiško vaizdo: įdomiausia bus žinoti, kad matoma švieselė yra šimtų metrų dydžio uolinis kūnas.

Reta proga, o ne pavojaus signalas

Žmogui, kasdien rūpinančiam sąskaitomis, darbu ar kelione namo, kelių dešimčių tūkstančių kilometrų atstumas gali atrodyti pavojingai mažas. Astronomams tai iš tiesų labai artimas praskriejimas, tačiau jis nėra tas pats, kas susidūrimo kursas.

„Apophis“ primena paprastą dalyką: net ir gerai pažįstama nakties tyla nėra tuščia. Saulės sistemą nuolat kerta mažesni ir didesni kūnai, o jų stebėjimas leidžia ne tik laiku pastebėti riziką, bet ir geriau suprasti pasaulį už Žemės ribų.

2029 metų balandžio 13-ąją „Apophis“ bus verta stebėti kaip retą dangaus reginį, ne kaip priežastį nerimauti. Tiksli informacija ir blaivus požiūris šį neįprastą vakarą padarys kur kas įdomesnį nei bet kuri katastrofos legenda.