„TikTok“ daugeliui yra vieta, kur galima atsipalaiduoti, praleisti laiką ar tiesiog be tikslo slinkti vaizdo įrašus. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad kai kuris turinys šioje platformoje gali turėti ir mažiau matomą poveikį – ypač romantiškiems santykiams. Tyrėjai nustatė, kad didesnis įsitraukimas į vadinamuosius „thirst trap“ tipo vaizdo įrašus gali būti susijęs su mažesniu pasitikėjimu partneriu ir prastesniu pasitenkinimu santykiais. Svarbu tai, kad kalbama ne tiek apie patį turinį, kiek apie tai, kaip jį parenka ir nuolat kartoja platformos algoritmas.
Tokie vaizdo įrašai dažniausiai kuriami taip, kad pabrėžtų žmogaus išvaizdą, patrauktų dėmesį ir sukeltų stipresnę emocinę ar fizinę reakciją. Panašaus turinio galima rasti ir kitose platformose, tačiau tyrimo autoriai pabrėžia, kad būtent „TikTok“ rekomendacijų sistema itin greitai prisitaiko prie vartotojo elgesio. Net trumpas stabtelėjimas ties tam tikru vaizdo įrašu ar menka sąveika gali lemti tai, kad vėliau žmogus tokių įrašų matys vis daugiau.
Problema slypi ne vien pačiuose vaizdo įrašuose
Tyrėjai aiškina, kad svarbiausias veiksnys čia yra ne pavienis vaizdo įrašas, o nuolatinis, individualiai pritaikytas tokių įrašų srautas. Kai algoritmas pradeda rodyti vis daugiau žmonių, kurie vartotojui atrodo patrauklūs, formuojasi vadinamasis alternatyvų efektas. Žmogaus smegenys tokius asmenis ima suvokti kaip teoriškai prieinamas alternatyvas, net jei realybėje taip nėra. Būtent tai, anot tyrimo autorių, gali veikti santykių vertinimą.
Ilgainiui toks turinys gali paskatinti nesąmoningą partnerio lyginimą su idealizuotais, kruopščiai atrinktais socialinių tinklų vaizdais. Ir čia slypi esmė – socialiniuose tinkluose žmonės dažniausiai rodomi itin palankiame kontekste: su filtrais, geru apšvietimu, apgalvotu kadru ir specialiai parinktu įvaizdžiu. Palyginti tikrą kasdienį žmogų su tokiu turiniu yra beveik neįmanoma, todėl realūs santykiai gali pradėti atrodyti mažiau išskirtiniai ar mažiau jaudinantys.
Ką parodė pats tyrimas
Tyrime dalyvavo 65 poros, kurios vertino savo elgesį „TikTok“ platformoje ir santykių kokybę. Rezultatai parodė svarbų niuansą: didžiausią ryšį su prastesniais santykių rodikliais turėjo ne vien paprastas tokių vaizdo įrašų matymas, o aktyvus įsitraukimas į juos. Kitaip tariant, kuo dažniau žmonės tokius įrašus pamėgdavo, komentuodavo ar prenumeruodavo panašų turinį, tuo žemesni buvo jų pasitikėjimo ir pasitenkinimo santykiais rodikliai.
Įdomu ir tai, kad vien žinojimas ar įtarimas, jog partneris žiūri tokio tipo turinį, stipraus ryšio su santykių kokybe neturėjo. Tai leidžia manyti, kad svarbiausi pokyčiai vyksta ne pavydo lygmenyje, o vidiniame žmogaus santykio su partneriu vertinime. Kitaip tariant, ne tiek pats faktas, kad kažkas žiūri patrauklius žmones internete, kiek tai, kaip toks turinys ilgainiui pakeičia suvokimą apie savo partnerį ir santykių vertę.
Tyrimas taip pat parodė, kad poveikis gali būti stipresnis tada, kai rodomi žmonės akivaizdžiai skiriasi nuo tikrojo partnerio arba kai santykiuose jau anksčiau buvo nesaugumo, abejonių ar emocinės įtampos. Tokiu atveju algoritmas tarsi ne sukuria problemą nuo nulio, o sustiprina tai, kas poroje ir taip jau buvo jautru.
Kodėl tai svarbu kiekvienai porai
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie rezultatai neįrodo tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio. Tai reiškia, kad negalima paprastai pasakyti, jog „TikTok“ būtinai griauna santykius. Tačiau tyrimas labai aiškiai parodo tam tikrą dėsningumą: skaitmeniniai įpročiai ir rekomendacijų algoritmai gali subtiliai paveikti tai, kaip žmogus mato savo partnerį, kiek juo pasitiki ir kiek vertina esamus santykius.
Būtent todėl problema nėra tokia paviršutiniška, kaip gali pasirodyti. Kalba eina ne apie vieną nekaltą vaizdo įrašą, o apie nuolat kartojamą, asmeniškai pritaikytą patrauklių „alternatyvų“ srautą. Kai žmogus su tuo susiduria kasdien, jo santykių suvokimas gali keistis net jam pačiam to iki galo nepastebint.
Todėl šiandien verta kalbėti ne tik apie laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, bet ir apie tai, kokį turinį algoritmai mums nuolat rodo. Kartais didžiausi pokyčiai santykiuose prasideda ne nuo atvirų konfliktų, o nuo mažų, beveik nematomų įpročių, kurie pamažu keičia mūsų lūkesčius, dėmesį ir požiūrį į žmogų šalia.
