Vis daugiau vairuotojų skundžiasi tuo, kad naujesniuose automobiliuose atsiranda sistemų, kurios ne visada atrodo patogios kasdienybėje. Viena labiausiai erzinančių daugeliui išlieka „start/stop“ sistema, kuri automatiškai išjungia variklį automobiliui sustojus, pavyzdžiui, prie šviesoforo ar spūstyje. Vieniems ji atrodo naudinga, kitiems – tik bereikalingas trikdis, kuris erzina, lėtina pajudėjimą ir kelia abejonių dėl variklio ilgaamžiškumo.
Būtent dėl to vis daugiau vairuotojų ieško būdų, kaip šią sistemą išjungti visam laikui. Rinkoje netrūksta įvairių įrenginių ar programinių sprendimų, kurie žada šią problemą panaikinti kartą ir visiems laikams. Tačiau ekspertai įspėja, kad toks sprendimas gali turėti daugiau pasekmių, nei iš pradžių atrodo.
Kodėl „start/stop“ sistema apskritai buvo sukurta
„Start/stop“ sistema automobiliuose pradėta diegti tam, kad sumažintų degalų sąnaudas ir išmetamųjų dujų kiekį. Principas paprastas: kai automobilis trumpam sustoja, variklis automatiškai išjungiamas, o vairuotojui vėl ruošiantis važiuoti – vėl paleidžiamas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška, nes stovint vietoje variklis be reikalo naudoja degalus.
Gamintojai šią sistemą pristato kaip vieną iš būdų padaryti transporto priemones ekonomiškesnes ir draugiškesnes aplinkai. Būtent todėl ji tapo labai plačiai naudojama daugelyje naujesnių modelių ir daug kur jau laikoma įprasta įranga, o ne išskirtine funkcija.
Kodėl ji taip erzina vairuotojus
Nors teorijoje viskas skamba gerai, praktikoje nemažai vairuotojų šią sistemą vertina nepalankiai. Pagrindinis skundas labai paprastas – ji trukdo natūraliam vairavimo ritmui. Kai kurie žmonės jaučia, kad automobilis ne taip sklandžiai pajuda iš vietos, ypač miesto eisme, kur tenka dažnai stoti ir vėl važiuoti.
Dar daugiau abejonių kyla dėl to, kad dažnas variklio išjungimas ir vėl paleidimas daugeliui atrodo nenatūralus. Dalis vairuotojų įsitikinę, kad tai ilgainiui turi neigiamą poveikį tam tikroms variklio dalims, net jei sistema ir buvo specialiai tam sukurta. Todėl nenuostabu, kad ši funkcija yra viena tų, kurias vairuotojai dažniausiai norėtų panaikinti.
Abejonės dėl dėvėjimosi nėra iš piršto laužtos
Ekspertai pripažįsta, kad vairuotojų nerimas dėl papildomo dėvėjimosi nėra visiškai be pagrindo. Dažnas variklio užvedimas ir išjungimas iš tiesų reiškia papildomą apkrovą tam tikriems komponentams. Ypač daug kalbama apie pagrindinių alkūninio veleno guolių apkrovą ir apie tai, kad paleidimo momentu tepimo sąlygos nėra tokios pačios kaip nuolat veikiančiame variklyje.
Tai nereiškia, kad kiekvienas automobilis dėl „start/stop“ sistemos būtinai greitai suges. Tačiau pati mintis, kad sistema gali prisidėti prie spartesnio kai kurių dalių dėvėjimosi, ekspertų vertinama rimtai. Būtent todėl vairuotojų nepasitenkinimas šia funkcija nėra vien emocinis ar išgalvotas.
Kodėl visam laikui išjungti jos vis tiek nerekomenduojama
Nors vairuotojams gali atrodyti, kad paprasčiausias sprendimas būtų viską galutinai išjungti, būtent čia prasideda didesnės problemos. Specialistai įspėja, kad nuolatinis sistemos pašalinimas ar išprogramavimas gali būti vertinamas kaip įsikišimas į gamintojo numatytą automobilio veikimą.
Tai svarbu ne tik technine prasme. Tokie pakeitimai gali turėti įtakos transporto priemonės atitikčiai gamykliniams parametrams, kuriais grindžiami ir jos išmetamųjų teršalų rodikliai, ir bendros eksploatacinės savybės. Kitaip tariant, automobilis po tokio pakeitimo jau gali nebeatitikti to, kaip buvo patvirtintas ir suprojektuotas.
Galimos pasekmės gali būti ne tik techninės
Bene didžiausia problema ta, kad daugelis vairuotojų apie pasekmes galvoja tik variklio lygmeniu, bet pamiršta kitus dalykus. Jei automobilio sistema pakeičiama programiškai ar prijungiant papildomus įrenginius, tai gali sukelti klausimų dėl garantijos. Gamintojas ar servisas gali vertinti tokį pakeitimą kaip neleistiną įsikišimą.
Be to, jei automobilis buvo sertifikuotas su veikiančia „start/stop“ sistema, jos pašalinimas gali reikšti, kad pasikeičia kai kurie parametrai, susiję su efektyvumu ir emisijomis. Todėl toks sprendimas gali tapti ne tik techniniu, bet ir teisiniu bei finansiniu galvos skausmu.
Kodėl daugeliui vis tiek norisi ją išjungti
Vairuotojų motyvai labai žemiški. Vienus erzina net nedidelė pauzė, kol automobilis vėl užsiveda. Kitus vargina pats jausmas, kad mašina nuolat „gesinėja“ variklį. Yra ir tokių, kurie tiesiog nepasitiki sistema ir nori kuo labiau sumažinti papildomą mechaninę apkrovą.
Vis dėlto būtent čia ir slypi paradoksas. Tai, kas atrodo kaip patogus sprendimas kasdieniam vairavimui, ilgainiui gali sukelti kur kas daugiau nepatogumų nei pati sistema. Todėl ekspertai ragina gerai pagalvoti, ar trumpalaikis komfortas tikrai vertas galimų problemų ateityje.
Ką daryti, jei sistema labai nepatinka
Jei „start/stop“ sistema tikrai erzina, pats saugiausias kelias yra ne neoficialūs prietaisai ar programinės modifikacijos, o pasidomėjimas, kokias galimybes numatė pats gamintojas. Kai kuriuose modeliuose sistema gali būti išjungiama tam kartui, tačiau ne visam laikui. Tai dažniausiai ir yra numatytas, saugus variantas.
Svarbiausia vengti sprendimų, kurie keičia automobilio darbą taip, kaip gamintojas nenumatė. Nes tokiais atvejais klausimas jau nebe apie tai, ar sistema erzina, o apie tai, kiek gali kainuoti jos pašalinimo pasekmės.
Išvada paprasta
„Start/stop“ sistema daugeliui iš tiesų atrodo erzinanti. Ji gali trikdyti vairavimo pojūtį ir kelti visai pagrįstų klausimų dėl ilgalaikio mechaninių dalių dėvėjimosi. Tačiau ekspertai vis tiek įspėja, kad jos išjungimas visam laikui nėra nekaltas sprendimas.
Tai gali paliesti ne tik variklio darbą, bet ir garantiją, techninį atitikimą bei kitus svarbius dalykus. Todėl nors ši sistema ir nervina daugelį vairuotojų, paprastas noras jos atsikratyti gali baigtis gerokai rimtesnėmis problemomis nei tas kelių sekundžių nepatogumas prie šviesoforo.
