„Start-stop“ sistema vairuotojus vis dar erzina: ar ji tikrai taupo degalus, ar tyliai gadina automobilį?

Dalis vairuotojų vos užvedę automobilį iš karto spaudžia vieną mygtuką – išjungia „start-stop“ sistemą. Kiti jos net nepastebi ir leidžia automobiliui pačiam gesinti variklį prie šviesoforo ar spūstyje. Ginčas dėl šios technologijos tęsiasi jau ne vienus metus: vieni ją laiko naudingu būdu taupyti degalus, kiti – nereikalingu variklio, starterio ir akumuliatoriaus kankinimu.

Tiesa, kaip dažnai būna automobiliuose, nėra tokia paprasta. „Start-stop“ sistema gali duoti realios naudos, bet tik tam tikromis sąlygomis. Ji taip pat nėra tokia pavojinga varikliui, kaip dažnai kalbama, tačiau pigiai prižiūrimas automobilis su šia sistema gali greitai parodyti silpnąsias vietas.

Kodėl vairuotojai jos bijo

Pagrindinė baimė labai žmogiška: jeigu variklis nuolat išjungiamas ir vėl užvedamas, vadinasi, kažkas turi greičiau dėvėtis. Starteris juk dirba dažniau. Akumuliatorius gauna daugiau apkrovos. Variklis patiria daugiau užvedimo ciklų.

Ankstyvosiose šios technologijos versijose tokie nuogąstavimai nebuvo visiškai iš piršto laužti. Kai kuriuose automobiliuose komponentai nebuvo taip gerai pritaikyti dažnam užvedimui, todėl akumuliatoriai ir starteriai iš tiesų pavargdavo greičiau.

Tačiau naujesniuose automobiliuose situacija kitokia. „Start-stop“ sistemai skirti automobiliai turi ne įprastą, o sustiprintą starterį, galingesnį generatorių ir specialų akumuliatorių. Dažniausiai naudojami AGM arba EFB tipo akumuliatoriai, kurie geriau ištveria dažnus įkrovimo ir iškrovimo ciklus.

Kitaip tariant, automobilis, kuriame gamykliškai sumontuota „start-stop“ sistema, paprastai yra tam paruoštas. Problemos dažniau prasideda tada, kai savininkas bando taupyti ne ten, kur reikia – pavyzdžiui, vietoj tinkamo akumuliatoriaus įdeda pigesnį įprastą.

Kiek degalų iš tikrųjų sutaupoma

Didžiausia „start-stop“ sistemos nauda atsiranda mieste. Jeigu kasdien stovite prie ilgų šviesoforų, geležinkelio pervažų ar spūstyse, variklis dalį laiko tiesiog nedirba tuščiąja eiga. Būtent tada sutaupymas tampa realus.

Miesto sąlygomis galima kalbėti apie maždaug 5–15 proc. mažesnes degalų sąnaudas, priklausomai nuo automobilio, eismo, oro sąlygų ir vairavimo įpročių. Vidutinio benzininio variklio atveju tai gali reikšti apie 0,5–1,5 litro šimtui kilometrų.

Tačiau jei daugiausia važinėjate užmiestyje, greitkelyje ar maršrutais, kur sustojimų mažai, sistema beveik neturės ką taupyti. Ji tiesiog retai įsijungs. Todėl vienam vairuotojui ji per metus sutaupys apčiuopiamą sumą, o kitam bus labiau teorinė ekologinė funkcija.

Ar ji kenkia varikliui

Šiuolaikinės „start-stop“ sistemos nėra tokios primityvios, kaip kartais įsivaizduojama. Elektronika stebi daugybę parametrų: variklio temperatūrą, akumuliatoriaus įkrovą, salono klimato poreikį, vairo padėtį, turbinos apkrovą, lauko temperatūrą.

Jeigu variklis dar šaltas, sistema jo dažniausiai neišjungs. Jeigu akumuliatorius per silpnas, ji taip pat neveiks. Jeigu po aktyvaus važiavimo reikia ataušinti turbiną, elektronika gali palikti variklį dirbti.

Tai reiškia, kad sistema nebando aklai gesinti variklio kiekviena proga. Ji įsijungia tik tada, kai mano, kad sąlygos tam tinkamos. Dėl to kalbos, kad kiekvienas sustojimas prie šviesoforo „žudo variklį“, yra perdėtos.

Vis dėlto mechanikos visiškai apgauti neįmanoma. Daugiau užvedimų reiškia daugiau darbo starteriui ir akumuliatoriui. Todėl čia svarbiausia tinkama priežiūra. Jei automobilis reikalauja AGM arba EFB akumuliatoriaus, tokį ir reikia montuoti. Pigus pakaitalas gali greitai pasiduoti, o pati sistema pradės veikti netinkamai arba išvis išsijungs.

Kur paslėpta tikroji kaina

Vairuotojai dažnai skaičiuoja tik sutaupytus degalus, bet pamiršta brangesnę priežiūrą. Automobiliui su „start-stop“ sistema tinkamas akumuliatorius gali kainuoti gerokai daugiau nei paprastas. Kartais skirtumas siekia pusantro ar net du kartus.

Jeigu daug važinėjate mieste ir sistema aktyviai taupo degalus, ši papildoma kaina per kelerius metus gali atsipirkti. Tačiau jeigu automobilis dažniausiai važinėja užmiestyje, sutaupymas bus nedidelis, o brangesnis akumuliatorius vis tiek liks būtinas.

Todėl ši technologija nėra vien „nemokamas taupymas“. Tai kompromisas: mažesnės sąnaudos mieste, mažesnė tarša stovint, bet brangesni tam tikri komponentai.

Kada verta ją išjungti

Yra situacijų, kai „start-stop“ sistemą tikrai galima išjungti be jokios sąžinės graužaties. Pavyzdžiui, kai stovite kamštyje, kuriame automobilis kas kelias sekundes pajuda vos metrą. Tokiu atveju nuolatinis gesinimas ir užvedimas labiau erzina, nei padeda.

Sistemą verta išjungti ir esant dideliam karščiui ar šalčiui, kai svarbu, kad klimato kontrolė veiktų stabiliai. Jei salone reikia intensyviai šaldyti ar šildyti, išjungtas variklis gali greitai tapti nepatogumu.

Dar viena situacija – parkavimasis, manevravimas siaurame kieme ar lėtas judėjimas sudėtingoje vietoje. Tada vairuotojui svarbiau sklandus valdymas, o ne keli sutaupyti mililitrai degalų.

Išvada paprasta

„Start-stop“ sistema nėra nei stebuklas, nei automobilio priešas. Ji realiai taupo degalus mieste, ypač ten, kur daug ilgų sustojimų. Tačiau užmiestyje jos nauda beveik nepastebima.

Ji taip pat neturėtų gadinti variklio, jei automobilis techniškai tvarkingas, o akumuliatorius ir kiti komponentai atitinka gamintojo reikalavimus. Didžiausia klaida – ignoruoti, kad tokiai sistemai reikia tinkamos priežiūros.

Todėl geriausias požiūris – ne aklai ją keikti ir ne aklai ja pasitikėti. Leiskite jai veikti tada, kai ji naudinga, ir išjunkite tada, kai vairavimo sąlygos to prašo. Automobilis nuo to nesupyks, o vairuotojas jausis ramiau.