Daugelis vairuotojų lėtą vairavimą laiko beveik dorybe. Juk kas gali būti blogo, jei žmogus neskuba, nelenktyniauja, nekelia apsukų, važiuoja ramiai ir „tausodamas“ automobilį? Iš pirmo žvilgsnio toks vairuotojas atrodo atsargesnis už tą, kuris staigiai greitėja, dažnai lenkia ar važiuoja agresyviai.
Tačiau automobilių meistrai į tai žiūri ne taip romantiškai. Per lėtas, nuolat mažomis apsukomis palaikomas vairavimo stilius gali ne tik erzinti kitus eismo dalyvius, bet ir pamažu kenkti pačiam automobiliui. Ypač jei vairuotojas įpranta važiuoti aukšta pavara, vos spausti akceleratorių, vengti didesnių variklio sūkių ir manyti, kad taip „saugo motorą“.
Iš tikrųjų varikliui kartais reikia ne tik ramybės, bet ir normalaus darbo režimo. Automobilis nėra skirtas nuolat dusinti jį per mažomis apsukomis.
Kodėl žmonės renkasi labai lėtą vairavimą?
Priežasčių gali būti daug. Vieni vairuotojai tiesiog bijo greičio. Tai ypač dažna tarp pradedančiųjų, kurie dar nejaučia automobilio, jaudinasi sankryžose, bijo persirikiuoti ar važiuoti intensyviu eismu. Tokiu atveju lėtesnis tempas atrodo kaip saugumo garantija.
Kiti vairuoja lėtai dėl ekonomijos. Jie stengiasi kuo anksčiau jungti aukštesnę pavarą, laikyti kuo mažesnes apsukas ir tikisi, kad taip automobilis sunaudos mažiau degalų. Iš dalies tai gali būti tiesa, bet tik iki tam tikros ribos. Kai variklis dirba per mažomis apsukomis ir dar gauna apkrovą, taupymas gali virsti brangiu remontu.
Treti lėtai važiuoja dėl automobilio techninės būklės. Jei kažkas barška, dreba, kaista ar atrodo nepatikima, žmogus instinktyviai mažina greitį. Tai suprantama, bet tada reikia ne tiesiog važinėti lėtai, o kuo greičiau ieškoti gedimo priežasties.
Dar viena priežastis – įprotis. Kai kurie vairuotojai tiesiog nemėgsta skubėti ir mano, kad kuo ramiau važiuoja, tuo geriau. Problema atsiranda tada, kai „ramiai“ reiškia ne prognozuojamai ir sklandžiai, o per lėtai viso eismo srauto atžvilgiu.
Per mažos apsukos gali skatinti suodžių kaupimąsi
Variklis geriausiai jaučiasi tada, kai dirba jam tinkamame režime. Jei jis nuolat važiuoja labai mažomis apsukomis, degalai gali sudegti ne taip efektyviai. Ypač tai aktualu dyzeliniams automobiliams, bet ne vien jiems.
Kai degimo kameroje temperatūra per žema, kuro ir oro mišinys sudega ne idealiai. Ilgainiui ant vožtuvų, purkštukų, įsiurbimo sistemos, EGR vožtuvo ar kitų detalių gali kauptis suodžiai ir apnašos. Automobilis pradeda traukti prasčiau, gali padidėti degalų sąnaudos, atsirasti trūkčiojimas, užsidegti klaidos.
Tai ypač dažnai nutinka automobiliams, kurie nuolat važinėja tik mieste: trumpi atstumai, kamščiai, šaltas variklis, mažos apsukos, mažas greitis. Variklis tiesiog nespėja normaliai įšilti ir „išsivalyti“.
Kartais meistrai tokiam automobiliui rekomenduoja ne stebuklingą priedą, o paprastą dalyką – retkarčiais išvažiuoti į ilgesnį kelią, leisti varikliui normaliai įšilti ir padirbėti vidutinėmis apsukomis. Žinoma, viskas turi būti daroma laikantis kelių eismo taisyklių ir saugumo.
Važiavimas aukšta pavara per mažomis apsukomis gali būti žalingas
Dalis vairuotojų mano, kad jei automobilis važiuoja penkta ar šešta pavara vos 50–60 km/h greičiu, tai yra labai ekonomiška. Kartais variklis dar lyg ir netrūkčioja, bet jis jau dirba sunkiai. Tai vadinama važiavimu „dusinamomis“ apsukomis.
Tokiu režimu varikliui tenka apkrova, bet apsukų nepakanka, kad alyvos slėgis, aušinimas ir degimo procesas būtų optimalūs. Ypač blogai, jei tokiomis apsukomis dar bandoma greitėti arba važiuoti į įkalnę.
Tada gali nukentėti alkūninio veleno guoliai, stūmoklių grupė, turbina, sankaba, smagratis. Automobilis tarsi prašo žemesnės pavaros, o vairuotojas jį verčia tempti.
Jei variklis vibruoja, ūžia žemu tonu, sunkiai reaguoja į akceleratorių arba greitėjant jaučiasi drebulys, tai aiškus ženklas: pavara per aukšta, apsukos per žemos.
Alyvos slėgis taip pat priklauso nuo variklio darbo režimo
Variklio alyva ne tik „yra“ variklyje. Ji turi cirkuliuoti, sudaryti apsauginę plėvelę, tepti ir aušinti detales. Alyvos siurblio darbas dažnai priklauso nuo variklio apsukų. Kai apsukos labai mažos, siurblys dirba mažesniu našumu.
Tai nereiškia, kad tuščiąja eiga variklis iškart lieka be tepimo. Tačiau problema atsiranda tada, kai mažos apsukos derinamos su apkrova. Pavyzdžiui, važiuojate į kalną aukšta pavara, variklis sukasi vos apie 1200 aps./min., o jūs spaudžiate akceleratorių. Tuo metu apkrova didelė, o alyvos cirkuliacija nėra tokia efektyvi, kokios norėtųsi.
Ilgainiui toks įprotis gali prisidėti prie greitesnio detalių dėvėjimosi. Ypač šiuolaikiniuose varikliuose, kuriuose tolerancijos mažos, o kai kurios sistemos jautrios alyvos slėgiui ir kokybei.
Todėl tausoti variklį reiškia ne visada laikyti žemiausias apsukas, o važiuoti taip, kad jis dirbtų lengvai, be dusimo ir vibracijų.
Katalizatoriui ir kietųjų dalelių filtrui reikia temperatūros
Dar viena lėto ir trumpų atstumų vairavimo problema – išmetimo sistemos temperatūra. Katalizatorius ir, dyzeliniuose automobiliuose, kietųjų dalelių filtras efektyviai veikia tik pasiekę tam tikrą temperatūrą.
Jei automobilis nuolat važinėja trumpais miesto maršrutais, išmetimo sistema neįkaista pakankamai. Dėl to katalizatorius gali dirbti neefektyviai, o kietųjų dalelių filtras gali greičiau kimštis. Tuomet prasideda brangūs nemalonumai: klaidos skydelyje, avarinis režimas, sumažėjusi trauka, priverstinis filtro valymas arba net jo keitimas.
Dažnas dyzelinio automobilio vairuotojas yra girdėjęs patarimą kartais išvažiuoti į užmiestį ir pavažiuoti pastoviu greičiu ilgesnį atstumą. Tai nėra mitas. Kai kuriems automobiliams tai tikrai padeda įvykdyti regeneracijos procesą ir sumažinti filtro apkrovą.
Bet svarbu suprasti: tai nėra raginimas viršyti greitį. Pakanka normalaus, tolygaus važiavimo, kai variklis įšyla ir dirba tinkamu režimu.
Akumuliatorius taip pat nemėgsta vien trumpų ir lėtų kelionių
Jei automobilis dažniausiai naudojamas tik trumpiems atstumams – iki parduotuvės, iki darbo už kelių kilometrų, iki darželio – akumuliatorius gali nespėti normaliai pasikrauti. Žiemą tai tampa dar ryškiau, nes naudojamas šildymas, žibintai, galinio stiklo šildymas, sėdynių šildymas, valytuvai.
Generatorius krauna akumuliatorių, bet trumpi maršrutai ir ilgas stovėjimas kamščiuose ne visada kompensuoja tai, kiek energijos buvo sunaudota užvedant variklį ir naudojant elektros įrangą. Todėl vairuotojas gali stebėtis: „Juk važinėju kasdien, kodėl akumuliatorius nusėdo?“ Būtent todėl, kad kasdien važinėja per trumpai ir per lengvu režimu.
Kartais vienas ilgesnis važiavimas per savaitę akumuliatoriui naudingesnis nei dešimt trumpų kelionių po kelis kilometrus.
