Kasdienis arbatos puodelis nėra tik šiltas gėrimas prie pusryčių ar vakaro ritualas. Žaliojoje, juodojoje ir ulongo arbatoje yra bioaktyvių junginių, kurie gali veikti širdies ir kraujagyslių sistemą, dėmesį, žarnyną bei medžiagų apykaitą. Svarbiausia – nauda siejama ne su vienu „stebuklingu“ puodeliu, o su reguliariu vartojimu.
Širdžiai svarbiausi ne vitaminai, o polifenoliai
Arbatos nauda širdžiai dažniausiai siejama su polifenoliais – augaliniais junginiais, kurie gali padėti organizmui kovoti su oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais. Ypač dažnai minimas EGCG – epigalokatechino galatas, kurio daugiausia randama žaliojoje arbatoje.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad reguliarus arbatos vartojimas siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais: kraujospūdžiu, MTL cholesteroliu ir trigliceridais. Kitaip tariant, arbata nėra vaistas, bet ji gali tapti vienu iš kasdienių įpročių, kurie ilgainiui padeda mažinti širdžiai tenkančią naštą.
Juodoji arbata taip pat turi vertingų flavonoidų. Jie gali prisidėti prie kraujagyslių atsipalaidavimo, todėl kraujotaka tampa sklandesnė. Būtent dėl to arbata įdomi ne kaip madingas sveikatingumo gėrimas, o kaip paprastas produktas, kurį daug žmonių jau ir taip turi namuose.
Didžiausia klaida – tikėtis, kad arbata „sutvarkys“ sveikatą viena pati. Ji veikia kaip mažas, bet reguliarus papildymas prie mitybos, judėjimo ir normalaus poilsio.
Arbata gali pažadinti protą švelniau nei kava
Arbatoje yra kofeino, bet jos poveikis dažnai jaučiamas kitaip nei kavos. Priežastis – L-teaninas, junginys, siejamas su atsipalaidavimu ir ramesne būsena. Kofeinas padeda išlikti budresniems, o L-teaninas gali šiek tiek sušvelninti staigų „užvedimo“ efektą.
Todėl arbata dažnai tinka tada, kai reikia susikaupti, bet nesinori nervingumo ar per stipraus stimuliavimo. Žalioji, juodoji ir ulongo arbata gali būti naudinga dirbant protinį darbą, skaitant, mokantis ar atliekant užduotis, kur reikia ilgesnio dėmesio.
Tai nereiškia, kad arbata visiems veiks vienodai. Jautresni kofeinui žmonės ir nuo arbatos gali jausti širdies plakimą ar neramumą, ypač jei geria ją vakare. Tačiau daugeliui vienas ar keli puodeliai dienos metu tampa geresniu pasirinkimu nei dar viena stipri kava.
Žarnynui arbata svarbi kaip maistas gerosioms bakterijoms
Arbata naudinga ne tik širdžiai ar smegenims. Joje esantys polifenoliai gali veikti kaip medžiagos, palaikančios žarnyno mikrobiomą – gerųjų bakterijų bendruomenę, kuri susijusi su virškinimu, imunitetu ir medžiagų apykaita.
Paprastai tariant, dalis arbatos junginių tampa maistu naudingiems mikroorganizmams. Kai žarnyno mikrobioma geriau subalansuota, organizmui lengviau palaikyti normalesnius uždegiminius procesus, virškinimo ritmą ir energijos apykaitą.
Šis poveikis nėra toks akivaizdus kaip, pavyzdžiui, sotumo jausmas po pietų. Jo nepajusite po vieno puodelio. Tačiau čia ir slypi arbatos stiprybė: ji gali tyliai prisidėti prie bendro organizmo balanso, jei geriama reguliariai ir be didelio cukraus kiekio.
Medžiagų apykaitai daugiausia dėmesio sulaukia žalioji arbata
Žalioji arbata dažnai minima kalbant apie medžiagų apykaitą. Joje esantis EGCG gali būti siejamas su riebalų oksidacija ir jautrumu insulinui. Tai nereiškia, kad žalioji arbata pati „tirpdo“ kilogramus, bet ji gali būti naudinga kaip dalis platesnio režimo.
Svarbu atskirti realią naudą nuo reklaminio perdėjimo. Arbata nepakeičia mitybos pokyčių, fizinio aktyvumo ar gydytojo rekomendacijų, jei žmogus turi cukraus apykaitos sutrikimų. Tačiau vietoj saldžių gėrimų pasirinkus nesaldintą arbatą, organizmas gauna mažiau pridėtinio cukraus ir daugiau augalinių junginių.
Būtent todėl arbata gali padėti ne tik dėl savo sudėties, bet ir dėl to, ką ji pakeičia. Jei vietoj saldinto gėrimo kasdien renkatės žaliąją ar juodąją arbatą, tai jau yra konkretus pokytis.
Cukraus kiekio kontrolei ypač įdomi juodoji arbata
Juodoji arbata turi flavan-3-olių – junginių, kurie siejami su geresne kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje kontrole. Tai viena priežasčių, kodėl mitybos specialistai ją mini kalbėdami apie širdies ir medžiagų apykaitos sveikatą.
Žinoma, arbata čia nėra leidimas valgyti bet kaip. Jei puodelyje daug cukraus, sirupo ar saldinto pieno priedų, dalis naudos tiesiog paskęsta tame, kuo gėrimas papildomas. Sveikatai palankiausia – nesaldinta arba labai mažai saldinta arbata.
Jei norisi skonio, geriau rinktis citriną, mėtas, imbierą ar cinamoną, o ne kelis šaukštelius cukraus. Tada arbata išlieka tuo, kuo ir turėtų būti: lengvu, kasdieniu gėrimu, kuris neapkrauna organizmo.
Kada arbatos reikėtų nepersistengti
Nors arbata naudinga daugeliui, daugiau ne visada reiškia geriau. Žalioji, juodoji ir ulongo arbata turi kofeino, todėl vakare ji gali trukdyti miegui. Atsargiau reikėtų elgtis žmonėms, kurie jautrūs kofeinui, turi refliuksą, nerimo simptomų ar vartoja vaistus, dėl kurių verta pasitarti su gydytoju.
Dar viena detalė – stipri arbata gali trukdyti geležies pasisavinimui, jei geriama iškart su maistu. Todėl žmonėms, kuriems trūksta geležies, geriau arbatą gerti tarp valgymų, o ne kartu su pagrindiniu patiekalu.
Arbatos nauda prasideda nuo paprasto pasirinkimo
Arbata nėra stebuklingas sveikatos receptas, bet ji turi tai, ko dažnai trūksta madingiems patarimams – paprastumą. Puodelis žaliosios ar juodosios arbatos gali prisidėti prie širdies sveikatos, dėmesio, žarnyno mikrobiomos, medžiagų apykaitos ir cukraus kiekio kontrolės.
Svarbiausia – gerti ją taip, kad nauda nebūtų panaikinta priedais: be perteklinio cukraus, be sirupų ir ne vietoj vandens visą dieną. Tada arbata tampa ne trumpalaike mada, o ramiu kasdieniu įpročiu, kuris ilgainiui gali duoti daugiau, nei atrodo iš pirmo puodelio.
